Ruduo – ilgėjančių vakarų romantikos ir auksu sužibusių medžių laikotarpis. Tačiau kartu su ilgėjančiais vakarais rudenį atkeliauja ir permainingi orai bei gripo sezonas. Gripas yra dažniausia šaltuoju metų laiku pasitaikanti virusinė liga. Šis metų laikas dažnai pasižymi gripo atvejų skaičiaus padidėjimu. Tai vienas iš tų pavojingų virusų, kuris kasmet pasirengęs užklupti mus nežiūrint į amžių ar sveikatą. Tokios patirtys dažnai mus palieka su klausimu: ką daryti?
Šiame straipsnyje kartu su “Drops Clinic” gydytojais mes žvalgysimės į gripo simptomus, pagrindinius jo tipus ir aptarsime efektyviausius būdus, kaip kovoti su šiuo virusu. Tam, kad galėtume išlikti sveikiems ir stipriems šiuo gripo sezonu.
Gripo simptomai dažnai pasireiškia staiga, per 1–4 dienas nuo užsikrėtimo virusu. Ši liga dažnai prasideda ūmiu bendru negalavimu ir dideliu silpnumu. Gripo simptomai gali būti įvairūs, visgi, dažniausi yra šie:
1. Karščiavimas. Karščiavimas yra organizmo būdas kovoti su infekcija. Kai virusai patenka į organizmą, mūsų imuninė sistema į tai reaguoja padidindama kūno temperatūrą, kad būtų sudarytos nepalankios sąlygos viruso dauginimuisi ir jis greičiau pasišalintų iš organizmo. Jei nekrenta temperatūra ir po vaistų nuo karščiavimo, kreipkitės į gydytoją.
2. Gerklės skausmas. Gripo virusai gali sukelti uždegimą gerklėje, todėl gali būti jaučiamas gerklės skausmas. Kaip padėti sau? Gerkite šiltus gėrimus, su šiek tiek medaus ir citrinos sulčių.
3. Kosulys. Kosulys yra organizmo būdas išvalyti kvėpavimo takus nuo susikaupusių gleivių. Kosuliui palengvinti, gerkite daug vandens, naudokite sirupą arba pastiles nuo kosulio.
4. Galvos skausmas. Dėl uždegiminio proceso ir karščiavimo kartais gali prasidėti ir galvos skausmai. Pakankamai ilsėkitės, gerkite pakankamai skysčių, kad palengvintumėte galvos skausmus.
5. Raumenų ir sąnarių skausmas. Gripas sukelia viso kūno uždegimą, dėl to gali būti jaučiamas raumenų ar sąnarių skausmas.
6. Nuovargis. Nuovargis yra organizmo reakcija į uždegimą ir virusinę infekciją. Poilsis yra labai svarbus, todėl ilsėkitės tiek, kiek jūsų organizmui reikia.
7. Sloga ir čiaudulys. Tai yra kvėpavimo takų reakcija į virusus. Galite naudoti purškiklius arba vaistus nuo slogos, kad kvėpuoti būtų lengviau.
Gripo simptomai dažnai pasireiškia staiga ir gali trukti nuo kelių dienų iki savaičių. Svarbu prisiminti, kad gripas gali būti pavojingas. Gripas gali turėti rimtų komplikacijų, todėl svarbu laiku imtis priemonių. Todėl pajutus bet kokius gripo simptomus, svarbu laiku kreiptis į gydytoją, kad jis galėtų nustatyti tikslią diagnozę bei pradėti tinkamą gydymą. Todėl galėsite išvengti komplikacijų ir užtikrinti greitesnį sveikimą.
Gripas A yra vienas iš dviejų pagrindinių gripo virusų tipų (kitas yra gripas B), kuris dažniausiai sukelia gripo epidemijas. A tipo gripo virusas taip pat turi ir didelį šeimininkų ratą. Jį platina ne tik žmonės, bet ir naminiai gyvuliai (kiaulės, arkliai), jūros žinduoliai, laukiniai ir naminiai paukščiai.
Dėl plataus viruso cirkuliacijos rato, susidaro palankios sąlygos jo mutacijoms, todėl gripo A struktūra yra nuolat kintanti. Šis ligos variantas gali kisti metų metus, todėl gripo A virusas dažnai sukelia ne tik epidemijas, bet ir pandemijas (epidemijas, išplitusias visame pasaulyje).
Gripo A simptomai yra labai panašūs į kitus gripo tipus, ir jie apima:
Gripo A virusas perduodamas iš vieno asmens į kitą oro-lašeliniu būdu arba per tiesioginį kontaktą su sergančiuoju. Taip pat, virusas gali būti perduodamas per užkrėstus paviršius. Dažnai gripo A sezonas prasideda žiemą ar ankstyvą pavasarį.
Svarbu žinoti, kad gripas A gali būti pavojingas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir tiems, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi. Gripo skiepai gali padėti apsisaugoti nuo gripo A infekcijos ir sumažinti jo simptomų intensyvumą.
Gripas B yra dar vienas iš pagrindinių gripo virusų tipų. Šis virusas, nors ir mažiau paplitęs nei gripas A, taip pat gali sukelti rimtą ligą su įvairiais simptomais.
Gripo B simptomai dažnai yra panašūs į gripo A simptomus, bet yra keletas skirtumų. Gripo A simptomai dažnai yra intensyvesni, o gripo B – silpnesni.
Pagrindiniai gripo B simptomai yra:
Gripas B virusas dažnai būna mažiau kintantis nei gripas A, todėl gripo B sezonas gali prasidėti vėliau ir būti mažiau intensyvus.
Gripo diagnozė yra svarbi tam, kad liga būtų tinkamai gydoma ir nekiltų komplikacijų. Gripo diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis paciento simptomais, ligos sezoniškumu ir gydytojo klinikiniu vertinimu. Pagrindiniai žingsniai, kurie padeda nustatyti gripo diagnozę, yra šie:
1. Simptomų analizė: gydytojas atidžiai išklausys paciento apie patiriamus simptomus, įskaitant karščiavimą, kosulį, gerklės skausmą, raumenų skausmus, nuovargį ar kitus gripui būdingus simptomus. Jei pacientas jaučia daugelį šių simptomų, tai gali rodyti į gripą.
2. Anamnezė: gydytojas taip pat gali domėtis paciento ligos istorija – kelionėmis, kontaktais su sergančiais žmonėmis, anksčiau patirtomis ligomis ir kitais veiksniais, kurie gali padėti nustatyti gripo diagnozę.
3. Fizinis ištyrimas: gydytojas taip pat atliks fizinį paciento ištyrimą, kurio metu ištiriama kūno temperatūra, gerklės ir kvėpavimo takų būklė ar kiti kūno parametrai, reikalingi diagnozei nustatyti.
4. Laboratoriniai tyrimai: daugeliui gripo atvejų diagnozuoti gali pakakti simptomų ir klinikinio vertinimo. Tačiau kai kuriais atvejais gydytojai gali paskirti laboratorinius tyrimus, tokius kaip polimerazės grandininės reakcijos (PGR) testą arba bendrąjį kraujo tyrimą, kurie padeda patvirtinti gripo viruso buvimą.
5. Skirtasis tyrimas: jei kyla įtarimų dėl sunkesnių ligos komplikacijų, gydytojas gali atlikti papildomus tyrimus, pavyzdžiui rentgenologinį tyrimą plaučių uždegimui ištirti.
Gripo simptomai dažnai yra panašūs į kitas peršalimo ar kitų kvėpavimo takų ligas, todėl tikslinė diagnozė gali būti sudėtinga. Pajutus bet kokius į gripą panašius simptomus, svarbu laiku kreiptis į gydytoją, ypač jei simptomai yra sunkūs ar trunka ilgiau nei kelias dienas, kad nekiltų komplikacijų rizika.
Daugelis gripų atvejų tinkamai gydomi praeina greičiau nei per dvi savaites, tačiau kartais, ypač laiku nesiėmus gydymo, gali kilti gripo komplikacijų, galinčių kelti grėsmę gyvybei ir net baigtis mirtimi. Gripo komplikacijos yra itin pavojingos žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms (senjorai, nėščiosios).
Dažniausios galimos gripo komplikacijos yra šios:
1. Plaučių uždegimas (pneumonija): tai viena iš dažniausių gripo komplikacijų. Plaučių uždegimą gali sukelti gripo viruso infekcija arba gripo viruso ir bakterinė koinfekcijos. Gripo virusas, patekęs į plaučius, ten sukelia uždegimą, ypač pavojingą vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis.
2. Bronchitas: tai yra plaučių bronchų uždegimas, galintis išsivystyti kaip gripo komplikacija. Pagrindinis bronchito simptomas – kosulys su gausiomis gleivių išskyromis.
3. Širdies ir kraujagyslių komplikacijos: gripo virusas taip pat gali paveikti širdį ir kraujagysles, taip sukeldamas širdies smūgį, širdies raumens uždegimą (miokarditą) arba perikardo uždegimą (perikarditą).
4. Smegenų uždegimas (encefalitas): tai yra retas, bet rimtas gripo komplikacijos atvejis. Smegenų uždegimo simptomai apima galvos skausmus, sąmonės sutrikimus ir kitus neurologinius simptomus.
5. Sinusų ir ausų uždegimai: tai vidutinio stiprumo gripo komplikacijos, pasitaikančios gana dažnai. Sinusų uždegimas (sinusitas) pasireiškia nosies gleivinės patinimu ir skausmu galvos srityje, taip pat gali atsirasti nosies išskyrų. Ausų uždegimas (otitas) gali sukelti skausmą ir diskomfortą ausyse, retais atvejais gali išsivystyti ir klausos praradimas. Šie uždegimai dažnai būna skausmingi ir reikalauja gydytojo dėmesio ir antibakterinio gydymo.
6. Raumenų audinių uždegimas (miozitas, rabdomiolizė): kai kuriais atvejais gripas gali sukelti raumenų audinių uždegimą, vadinamą miozitu. Uždegimas dažniausiai pasireiškia stipriais raumenų skausmais, patinimu ir kartais net karščiavimu. Ši būklė gali būti labai nepatogi ir riboti judėjimo galimybes.
7. Kitos komplikacijos: gripas taip pat gali sukelti dauginį organų nepakankamumą (pavyzdžiui, kvėpavimo takų ir inkstų). Gripo viruso infekcija patekusi į kvėpavimo takus gali sukelti ekstremalų organizmo uždegiminį atsaką, kuris baigiasi gyvybei pavojinga būkle – sepsiu. Gripas taip pat gali pabloginti lėtinių ligų būklę (astmą, širdies ligas).
Norint išvengti rimtų gripo komplikacijų svarbu nedelsti ir laiku imtis gydymo. Todėl jei pajutote į gripą panašius simptomus, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją gripo diagnozei ir reikalingam gydymui nustatyti. Jokiu būdu neužsiimkite savigyda, nes galite tik dar labiau pabloginti situaciją.
Susirgus gripu, labai svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją ir laikytis visų jo rekomendacijų, kaip gydyti gripą. Gripo gydymas įprastai yra simptominis, skirtas palengvinti ligos simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms. Sergantiems gripu pacientams patariama daug ilsėtis ir vartoti pakankamai skysčių. Gripo gydymas dažniausiai vyksta namuose. Jei gripo atvejis yra itin sunkus, gali būti reikalinga hospitalizacija ligoninėje.
Pirmąsias dvi paras nuo susirgimo gripu pradžios efektyvūs tokie vaistai kaip amantadinas, remantadinas prieš A gripo virusą arba zanamiviras prieš A ir B gripo virusus. Jei karščiavimas pakyla virš 38,5°C, galima vartoti paracetamolį.
Į nosį lašinami kraujagysles sutraukiantys vaistai padeda sumažinti gleivinės patinimą ir palengvinti kvėpavimą. Vitaminas C ir antihistamininiai vaistai taip pat gali būti naudingi simptomams lengvinti.
Svarbu prisiminti, kad gripas įprastai nėra gydomas antibiotikais, nebent atsiranda bakterinės komplikacijos, kurioms gydyti reikalingi antibiotikai.
Laiku pasitelkus gydymą ir pakankamai ilsintis, gripo simptomai įprastai praeina po kelių dienų ar greičiau nei per dvi savaites. Tačiau, jei jums pasireiškia sunkių simptomų, tokių kaip krūtinės skausmas, kvėpavimo sunkumai, mieguistumas ar dezorientacija arba nekrenta temperatūra, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Prevencija yra esminė gripo kontrolės dalis ir bene geriausias būdas apsisaugoti nuo gripo simptomų. Štai keletas būdų, kaip išvengti gripo infekcijos ir neplatinti jos susirgus patiems:
1. Gripo skiepai: efektyviausias būdas apsisaugoti nuo gripo ir sumažinti ligos riziką yra pasiskiepyti. Gripo skiepai kiekvienais metais yra atnaujinami tam, kad atitiktų naujausius gripo viruso variantus. Skiepai padeda organizmui sukurti atsparumą gripo virusui, sumažindamas infekcijos ar komplikacijų riziką ir simptomų sunkumą. Ypač svarbu pasiskiepyti žmonėms, kurie yra didesnės rizikos grupėse, pvz., vaikus, vyresnio amžiaus žmones ir asmenis su lėtinėmis ligomis.
2. Higiena: gera asmeninės higienos praktika taip pat yra svarbi gripo prevencijai. Ypač tinkama higiena yra svarbi siaučiant gripo epidemijai. Dažnai plaukite rankas muilu ir vandeniu, ypač po kontakto su nešvariais paviršiais ar užsikrėtusiais asmenimis, po kosėjimo ir čiaudulio. Venkite neplautomis rankomis liestis prie veido.
3. Kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas: kosėdami ir čiaudėdami užsidenkite nosį ir burną nosine arba alkūne, kad neplatintumėte viruso oro-lašeliniu būdu.
4. Kontakto su sergančiais žmonėmis vengimas: būkite atsargūs ir venkite artimo kontakto su žmonėmis, kurie jaučia gripo simptomus. Esant gripo epidemijai, venkite susibūrimų. Jei susirgote patys, likite namuose, kad neplatintumėte infekcijos.
5. Intraveninė terapija: imuniteto stiprinimas yra vienas efektyviausių būdų apsisaugoti nuo viruso, leidžiantis organizmui efektyviau kovoti su infekcijomis. Imunitetui stiprinti padės intraveninė terapija.
Terapijai naudojami elektrolitais ir druskomis praturtinti infuziniai skysčiai, kuriuose yra įvairių vitaminų ar jų kompleksų, mikroelementų ir kitų medžiagų, padedančių stiprinti imuninę sistemą. Lašelinių terapija taip pat gali pagreitinti atsigavimą ir palengvinti gydymą.
Norint pasinaudoti intraveninės terapijos teikiamais privalumais, svarbu savigyda ir rinktis tik profesionalų teikiamas paslaugas. Kreipkitės į „Drops Clinic“ šeimos klinikos gydytojus dėl tinkamiausio gripo gydymo metodo ir prevencijos. Gydytojai parekomenduos jums ar jūsų artimiesiems lašelines, atsižvelgdami į individualius jūsų poreikius, sveikatos būklę.
6. Tinkamas poilsis ir mityba: sveikas gyvenimo būdas, subalansuota mityba ir tinkamas poilsio režimas padės sustiprinti imuninę sistemą ir organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis, įskaitant gripą.
7. Medicininių veido kaukių dėvėjimas: COVID-19 pandemijos laikotarpis parodė, kad medicininės kaukės gali puikiai valdyti gripo virusų sergamumą šalyje. Rekomenduojama užsidėti medicininę kaukę vietose, kuriose paprastai susirenka daug žmonių – parduotuvėje, gydymo įstaigoje ir t. t.
Prevencija yra efektyviausias būdas apsisaugoti nuo gripo. Taikydami šias priemones galite apsisaugoti nuo gripo infekcijos, išvengti komplikacijų rizikos ir taip prisidėti prie bendros visuomenės sveikatos apsaugos.
Gripas yra ne tik nemaloni, bet ir pavojinga virusinė infekcija, galinti turėti rimtų komplikacijų. Nors yra veiksmingų gydymo būdų, geriausias būdas apsisaugoti nuo gripo yra laikytis tinkamų prevencijos priemonių ir laiku pasiskiepyti. Geriausios apsisaugojimo nuo viruso priemonės – sveikas gyvenimo būdas, tinkama higiena ir imuniteto stiprinimas. Intraveninė terapija yra efektyvus būdas imunitetui stiprinti, nes jos metu tiesiai į veną yra suleidžiami vitaminų kompleksai, mikroelementai ir kitos medžiagos, padedančios stiprinti imuninę sistemą. Jei jau susirgote, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją ir laikytis visų jo nurodymų. Jei norite išvengti ligos arba kuo greičiau išgyti, neabejokite ir kreipkitės į „Drops Clinic“ šeimos klinikos gydytojus dėl tinkamiausio gripo gydymo metodo ir prevencijos.
Gripo gydymas paprastai yra simptominis. Susirgus gripu, labai svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją ir laikytis visų jo rekomendacijų. Taip pat svarbu ilsėtis ir gerti pakankamai skysčių. Pirmąsias dvi paras nuo susirgimo tinka priešvirusiniai vaistai, tokie kaip amantadinas, remantadinas ir zanamiviras. Jei kūno temperatūra pakyla virš 38,5°C, galima vartoti paracetamolį.
Jei jums netinka gydymo būdas tabletėmis, galite atvykti į „Drops Clinic”. Mūsų klinikoje galėsite pasirinkti, kad priešvirusiniai vaistai būtų leidžiami intraveniniu būdu. Vaistai, leidžiami tiesiai į kraują yra greičiau įsisavinami, todėl ir sveikimo laikas yra žymiai spartesnis nei gydantys įprastu būdu tabletėmis.
Gripo prevencija yra svarbiausias būdas norint apsisaugoti nuo gripo simptomų. Efektyviausias būdas – pasiskiepyti. Taip pat svarbu laikytis ir kitų prevencinių priemonių, tokių kaip tinkama higiena, subalansuota mityba ir pakankamas poilsis. Visos šios priemonės kartu padeda užtikrinti gerą imunitetą ir apsaugoti nuo gripo bei kitų infekcijų. Imuniteto stiprinimui galite pasitelkti intraveninę terapiją.
Skubios pagalbos reikia, jei vaikui ar suaugusiam pasireiškia sunkūs gripo simptomai. Vaikams tai gali būti greitas arba apsunkęs kvėpavimas, pamėlusios lūpos, stiprus krūtinės skausmas, raumenų silpnumas, dehidratacija, aukšta kūno temperatūra. Suaugusiesiems gali kilti oro trūkumas, nuolatinis skausmas krūtinėje ar pilve, svaigulys, nesišlapinimas, stiprus raumenų skausmas, didelis silpnumas, ar kiti sunkios būklės požymiai. Jei pastebite šiuos simptomus, skubiai kreipkitės į gydytoją arba greitosios pagalbos tarnybą. Svarbu į ūmius simptomus nedelsiant reaguoti, nes tai gali būti gyvybei pavojingos būklės požymiai. „Drops Clinic” gydytojai iš karto paims bendraklinikinius kraujo tyrimus, pagal kuriuos bus galima spręsti, kas tiksliai reikalinga tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Peršalimas ir gripas turi panašius simptomus, bet yra ir skirtumų. Gripas dažnai prasideda staigiai, su aukštu karščiavimu, stipriais raumenų ir sąnarių skausmais, nuovargiu ir kosuliu. Gripo simptomai dažnai būna kur kas intensyvesni.
Peršalimas dažniausiai prasideda lengvesniais nosies užgulimo ir gerklės skausmo simptomais, be karščiavimo arba su labai mažu karščiavimu. Sergant gripu dažniau pasireiškia karščiavimas ir stiprūs raumenų skausmai ir jei jaučiate šiuos simptomus, greičiausiai tai yra gripas. Tačiau tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas.
