Ruduo – ilgėjančių vakarų romantikos ir auksu sužibusių medžių laikotarpis. Tačiau kartu su ilgėjančiais vakarais rudenį atkeliauja ir permainingi orai bei gripo sezonas. Gripas yra dažniausia šaltuoju metų laiku pasitaikanti virusinė liga. Šis metų laikas dažnai pasižymi gripo atvejų skaičiaus padidėjimu. Tai vienas iš tų pavojingų virusų, kuris kasmet pasirengęs užklupti mus nežiūrint į amžių ar sveikatą. Tokios patirtys dažnai mus palieka su klausimu: ką daryti?
Šiame straipsnyje kartu su “Drops Clinic” gydytojais mes žvalgysimės į gripo simptomus, pagrindinius jo tipus ir aptarsime efektyviausius būdus, kaip kovoti su šiuo virusu. Tam, kad galėtume išlikti sveikiems ir stipriems šiuo gripo sezonu.
Gripo simptomai
Gripo simptomai dažnai pasireiškia staiga, per 1 – 4 dienas nuo užsikrėtimo virusu. Ši liga dažnai prasideda ūmiu bendru negalavimu ir dideliu silpnumu. Gripo simptomai gali būti įvairūs, visgi, dažniausi yra šie:
- Karščiavimas – organizmo būdas kovoti su infekcija. Kai virusai patenka į organizmą, mūsų imuninė sistema į tai reaguoja padidindama kūno temperatūrą, kad būtų sudarytos nepalankios sąlygos viruso dauginimuisi ir jis greičiau pasišalintų iš organizmo. Jei nekrenta temperatūra ir po vaistų nuo karščiavimo, kreipkitės į gydytoją.
- Gerklės skausmas. Gripo virusai gali sukelti uždegimą gerklėje, todėl gali būti jaučiamas gerklės skausmas. Kaip padėti sau? Gerkite šiltus gėrimus, su šiek tiek medaus ir citrinos sulčių.
- Kosulys. Kosulys yra organizmo būdas išvalyti kvėpavimo takus nuo susikaupusių gleivių. Kosuliui palengvinti, gerkite daug vandens, naudokite sirupą arba pastiles nuo kosulio.
- Galvos skausmas. Dėl uždegiminio proceso ir karščiavimo kartais gali prasidėti ir galvos skausmai. Pakankamai ilsėkitės, gerkite pakankamai skysčių, kad palengvintumėte galvos skausmus.
- Raumenų ir sąnarių skausmas. Gripas sukelia viso kūno uždegimą, dėl to gali būti jaučiamas raumenų ar sąnarių skausmas.
- Nuovargis. Nuovargis yra organizmo reakcija į uždegimą ir virusinę infekciją. Poilsis yra labai svarbus, todėl ilsėkitės tiek, kiek jūsų organizmui reikia.
- Sloga ir čiaudulys. Tai yra kvėpavimo takų reakcija į virusus. Galite naudoti purškiklius arba vaistus nuo slogos, kad kvėpuoti būtų lengviau.
Gripo simptomai dažnai pasireiškia staiga ir gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Svarbu prisiminti, kad gripas gali būti pavojingas ir sukelti rimtų komplikacijų, todėl laiku imtis priemonių yra būtina. Pajutus gripo simptomus, svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir pradėtas tinkamas gydymas. Taip galite išvengti komplikacijų ir užtikrinti greitesnį sveikimą.
Gripo A simptomai
Gripas A yra vienas iš dviejų pagrindinių gripo virusų tipų (kitas yra gripas B), kuris dažniausiai sukelia gripo epidemijas. A tipo gripo virusas taip pat turi ir didelį šeimininkų ratą. Jį platina ne tik žmonės, bet ir naminiai gyvuliai (kiaulės, arkliai), jūros žinduoliai, laukiniai ir naminiai paukščiai.
Dėl plataus viruso cirkuliacijos rato, susidaro palankios sąlygos jo mutacijoms, todėl gripo A struktūra yra nuolat kintanti. Šis ligos variantas gali kisti metų metus, todėl gripo A virusas dažnai sukelia ne tik epidemijas, bet ir pandemijas (epidemijas, išplitusias visame pasaulyje).
Gripo A simptomai yra labai panašūs į kitus gripo tipus, ir jie apima:
- Karščiavimą,
- kosulį,
- gerklės skausmą,
- intensyvų raumenų ir sąnarių skausmą,
- nuovargį,
- stiprų galvos skausmą,
- pykinimą ir bendrą silpnumą.
Gripo A virusas perduodamas iš vieno asmens į kitą oro-lašeliniu būdu arba per tiesioginį kontaktą su sergančiuoju. Taip pat, virusas gali būti perduodamas per užkrėstus paviršius. Dažnai gripo A sezonas prasideda žiemą ar ankstyvą pavasarį.
Svarbu žinoti, kad gripas A gali būti pavojingas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir tiems, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi. Gripo skiepai gali padėti apsisaugoti nuo gripo A infekcijos ir sumažinti jo simptomų intensyvumą.
Gripo B simptomai
Gripas B yra dar vienas iš pagrindinių gripo virusų tipų. Šis virusas, nors ir mažiau paplitęs nei gripas A, taip pat gali sukelti rimtą ligą su įvairiais simptomais.
Gripo B simptomai dažnai yra panašūs į gripo A simptomus, bet yra keletas skirtumų. Gripo A simptomai dažnai yra intensyvesni, o gripo B – silpnesni.
Pagrindiniai gripo B simptomai yra:
- Karščiavimas,
- kosulys,
- gerklės skausmas,
- nuovargis,
- galvos skausmas,
- raumenų ir sąnarių skausmas.
Gripas B virusas dažnai būna mažiau kintantis nei gripas A, todėl gripo B sezonas gali prasidėti vėliau ir būti mažiau intensyvus.
Kaip nustatomas gripas?
Gripo diagnozė yra svarbi siekiant užtikrinti tinkamą gydymą ir išvengti komplikacijų. Ji paprastai nustatoma remiantis paciento simptomais, ligos sezoniškumu ir gydytojo klinikiniu vertinimu. Štai pagrindiniai žingsniai, padedantys nustatyti diagnozę:
- Simptomų analizė – gydytojas atidžiai išklausys paciento nusiskundimus, įskaitant karščiavimą, kosulį, gerklės skausmą, raumenų skausmus, nuovargį ar kitus gripui būdingus simptomus. Jei pacientas jaučia kelis iš šių simptomų, tai dažnai rodo gripą.
- Anamnezė – gydytojas taip pat gali teirautis apie paciento ligos istoriją, pavyzdžiui, neseniai vykusias keliones, kontaktus su sergančiais žmonėmis ar anksčiau patirtas ligas. Ši informacija padeda nustatyti galimą užsikrėtimo šaltinį ir tiksliau įvertinti situaciją.
- Fizinis ištyrimas – gydytojas atliks paciento apžiūrą: pamatuos kūno temperatūrą, įvertins gerklės, kvėpavimo takų būklę bei kitus parametrus, reikalingus diagnozei nustatyti.
- Laboratoriniai tyrimai – daugeliu atvejų gripo diagnozei užtenka simptomų ir klinikinio vertinimo. Tačiau, jei kyla neaiškumų, gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus, tokius kaip polimerazės grandininės reakcijos (PGR) testą ar bendrą kraujo tyrimą, siekiant patvirtinti gripo viruso buvimą.
- Papildomi tyrimai – jei įtariamos rimtesnės komplikacijos, tokios kaip plaučių uždegimas, gydytojas gali paskirti rentgenologinį tyrimą ar kitus specializuotus tyrimus, kad tiksliai įvertintų būklę.
Gripo simptomai dažnai yra panašūs į kitas peršalimo ar kitų kvėpavimo takų ligas, todėl tikslinė diagnozė gali būti sudėtinga. Pajutus bet kokius į gripą panašius simptomus, svarbu laiku kreiptis į gydytoją, ypač jei simptomai yra sunkūs ar trunka ilgiau nei kelias dienas, kad nekiltų komplikacijų rizika.
Galimos gripo komplikacijos
Daugelis gripų atvejų tinkamai gydomi praeina greičiau nei per dvi savaites, tačiau kartais, ypač laiku nesiėmus gydymo, gali kilti gripo komplikacijų, galinčių kelti grėsmę gyvybei ir net baigtis mirtimi. Gripo komplikacijos yra itin pavojingos žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms, tokioms kaip senjorai, nėščiosios, žmonės turintys lėtinių ligų.
Dažniausios galimos gripo komplikacijos yra šios:
- Plaučių uždegimas (pneumonija): tai viena iš dažniausių gripo komplikacijų. Plaučių uždegimą gali sukelti gripo viruso infekcija arba gripo viruso ir bakterinė koinfekcijos. Gripo virusas, patekęs į plaučius, ten sukelia uždegimą, ypač pavojingą vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis.
- Bronchitas: tai yra plaučių bronchų uždegimas, galintis išsivystyti kaip gripo komplikacija. Pagrindinis bronchito simptomas – kosulys su gausiomis gleivių išskyromis.
- Širdies ir kraujagyslių komplikacijos: gripo virusas taip pat gali paveikti širdį ir kraujagysles, taip sukeldamas širdies smūgį, širdies raumens uždegimą (miokarditą) arba perikardo uždegimą (perikarditą).
- Smegenų uždegimas (encefalitas): tai yra retas, bet rimtas gripo komplikacijos atvejis. Smegenų uždegimo simptomai apima galvos skausmus, sąmonės sutrikimus ir kitus neurologinius simptomus.
- Sinusų ir ausų uždegimai: tai vidutinio stiprumo gripo komplikacijos, pasitaikančios gana dažnai. Sinusų uždegimas (sinusitas) pasireiškia nosies gleivinės patinimu ir skausmu galvos srityje, taip pat gali atsirasti nosies išskyrų. Ausų uždegimas (otitas) gali sukelti skausmą ir diskomfortą ausyse, retais atvejais gali išsivystyti ir klausos praradimas. Šie uždegimai dažnai būna skausmingi ir reikalauja gydytojo dėmesio ir antibakterinio gydymo.
- Raumenų audinių uždegimas (miozitas, rabdomiolizė): kai kuriais atvejais gripas gali sukelti raumenų audinių uždegimą, vadinamą miozitu. Uždegimas dažniausiai pasireiškia stipriais raumenų skausmais, patinimu ir kartais net karščiavimu. Ši būklė gali būti labai nepatogi ir riboti judėjimo galimybes.
- Kitos komplikacijos: gripas taip pat gali sukelti dauginį organų nepakankamumą (pavyzdžiui, kvėpavimo takų ir inkstų). Gripo viruso infekcija patekusi į kvėpavimo takus gali sukelti ekstremalų organizmo uždegiminį atsaką, kuris baigiasi gyvybei pavojinga būkle – sepsiu. Gripas taip pat gali pabloginti lėtinių ligų būklę (astmą, širdies ligas).
Norint išvengti rimtų gripo komplikacijų, svarbu nedelsti ir laiku imtis gydymo. Jei pajutote į gripą panašius simptomus, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir paskirtas reikalingas gydymas. Jokiu būdu neužsiimkite savigyda, nes tai gali tik pabloginti situaciją.
Kada reikalinga skubi pagalba?
Kad išvengtumėte komplikacijų, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus, kuriems reikalinga skubi medicininė pagalba. Skubios pagalbos reikia, jei vaikui ar suaugusiam pasireiškia sunkūs gripo simptomai:
Vaikams tai gali būti:
- greitas arba apsunkęs kvėpavimas,
- pamėlusios lūpos,
- stiprus krūtinės skausmas,
- raumenų silpnumas,
- Dehidratacija
- aukšta kūno temperatūra.
Suaugusiems pavojingi požymiai yra:
- oro trūkumas,
- nuolatinis skausmas krūtinėje ar pilve,
- stiprus svaigulys,
- nesišlapinimas,
- stiprūs raumenų skausmai
- didžiulis silpnumas
Jei pastebite šiuos požymius, nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba greitosios pagalbos tarnybą. Svarbu į ūmius simptomus reaguoti nedelsiant, nes tai gali būti gyvybei pavojingos būklės požymiai.
Gripo gydymas
Susirgus gripu, labai svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją ir laikytis visų jo rekomendacijų, kaip gydyti ligą. Gripo gydymas paprastai yra simptominis, siekiant palengvinti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms. Sergantiems gripu pacientams rekomenduojama daug ilsėtis ir vartoti pakankamai skysčių, kad organizmas galėtų greičiau atsigauti. Daugeliu atvejų gydymas vyksta namuose, tačiau esant sunkiai ligos eigai gali prireikti hospitalizacijos.
Pirmosiomis ligos dienomis gali būti taikomos specialios priemonės, kurios padeda sumažinti simptomus ir pagreitina pasveikimą:
- Esant aukštai temperatūrai (virš 38,5 °C), rekomenduojama vartoti vaistus, skirtus karščiavimui mažinti.
- Kraujagysles sutraukiantys nosies lašai gali padėti sumažinti gleivinės patinimą ir palengvinti kvėpavimą.
- Vitaminas C ar antihistamininiai preparatai, gali prisidėti prie simptomų palengvinimo.
Svarbu žinoti, kad gripas nėra gydomas antibiotikais, nebent atsiranda bakterinės komplikacijos, tokios kaip plaučių uždegimas, kurioms gydyti antibiotikai yra būtini.
Laiku pradėtas gydymas, poilsis ir tinkama priežiūra dažniausiai lemia, kad gripo simptomai praeina per kelias dienas, o visiškas pasveikimas trunka iki dviejų savaičių.
Tačiau, jei jaučiate sunkius simptomus, tokius kaip:
- krūtinės skausmas
- kvėpavimo sunkumai
- stiprus mieguistumas, dezorientacija
- aukšta nepraeinanti temperatūra,
būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Ankstyva reakcija ir tinkama priežiūra yra raktas į greitą ir saugų pasveikimą.
Gripo prevencijos būdai
Prevencija yra esminė gripo kontrolės dalis ir bene geriausias būdas apsisaugoti nuo gripo simptomų. Štai keletas būdų, kaip išvengti gripo infekcijos ir neplatinti jos susirgus patiems:
Skiepai nuo gripo
Efektyviausias būdas apsisaugoti nuo gripo ir sumažinti ligos riziką yra pasiskiepyti. Gripo skiepai kiekvienais metais yra atnaujinami tam, kad atitiktų naujausius gripo viruso variantus. Skiepai padeda organizmui sukurti atsparumą gripo virusui, sumažindamas infekcijos ar komplikacijų riziką ir simptomų sunkumą.
Gripo vakcina itin rekomenduojama tiems, kuriems gripas gali sukelti rimtų komplikacijų:
- žmonėms, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, bronchine astma, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu ir kitomis lėtinėmis ligomis;
- asmenims, vyresniems nei 65 metų;
- nėščiosioms, siekiant apsaugoti tiek jų, tiek būsimo kūdikio sveikatą;
- sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, kurie nuolat bendrauja su pacientais ir yra labiau veikiami virusų.
Higiena
Gera asmeninės higienos praktika taip pat yra svarbi gripo prevencijai. Ypač tinkama higiena yra svarbi siaučiant gripo epidemijai. Dažnai plaukite rankas muilu ir vandeniu, ypač po kontakto su nešvariais paviršiais ar užsikrėtusiais asmenimis, po kosėjimo ir čiaudulio. Venkite neplautomis rankomis liestis prie veido.
Kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas
Kosėdami ar čiaudėdami visada užsidenkite nosį ir burną nosine arba alkūne, kad sumažintumėte viruso plitimo oro-lašeliniu būdu riziką. Naudotą nosinę iškart išmeskite į uždarą šiukšlių dėžę, o rankas kruopščiai nusiplaukite su muilu arba dezinfekuokite antiseptiniu skysčiu. Šis paprastas įprotis padeda apsaugoti aplinkinius nuo užkrato ir mažina viruso plitimo tikimybę. Taip pat stenkitės vengti prisilietimų prie veido, ypač prie burnos, nosies ar akių, nes tai yra dažniausias būdas virusui patekti į organizmą.
Kontakto su sergančiais žmonėmis vengimas
Būkite atsargūs ir venkite artimo kontakto su žmonėmis, kurie jaučia gripo simptomus. Esant gripo epidemijai, venkite susibūrimų. Jei susirgote patys, likite namuose, kad neplatintumėte infekcijos.
Intraveninė terapija
Imuniteto stiprinimas yra vienas efektyviausių būdų apsisaugoti nuo viruso, leidžiantis organizmui efektyviau kovoti su infekcijomis. Imunitetui stiprinti padės intraveninė terapija.
Terapijai naudojami elektrolitais ir druskomis praturtinti infuziniai skysčiai, kuriuose yra įvairių vitaminų ar jų kompleksų, mikroelementų ir kitų medžiagų, padedančių stiprinti imuninę sistemą. Lašelinių terapija taip pat gali pagreitinti atsigavimą ir palengvinti gydymą.
Norint pasinaudoti intraveninės terapijos teikiamais privalumais, svarbu savigyda ir rinktis tik profesionalų teikiamas paslaugas. Kreipkitės į „Drops Clinic“ šeimos klinikos gydytojus dėl tinkamiausio gripo gydymo metodo ir prevencijos. Gydytojai parekomenduos jums ar jūsų artimiesiems lašelines, atsižvelgdami į individualius jūsų poreikius, sveikatos būklę.
Tinkamas poilsis ir mityba
Sveikas gyvenimo būdas, subalansuota mityba ir tinkamas poilsio režimas yra būtini norint sustiprinti imuninę sistemą ir organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis, įskaitant gripą. Kokybiškas poilsis leidžia organizmui regeneruotis ir atsinaujinti, o visavertė mityba aprūpina reikiamais vitaminais, mineralais ir kitomis maistinėmis medžiagomis, kurios palaiko imuninės sistemos veiklą.
Medicininių veido kaukių dėvėjimas
COVID-19 pandemijos laikotarpis parodė, kad medicininės kaukės gali puikiai valdyti gripo virusų sergamumą šalyje. Rekomenduojama užsidėti medicininę kaukę vietose, kuriose paprastai susirenka daug žmonių – parduotuvėje, gydymo įstaigoje ir t. t.
Prevencija yra efektyviausias būdas apsisaugoti nuo gripo. Taikydami šias priemones galite apsisaugoti nuo gripo infekcijos, išvengti komplikacijų rizikos ir taip prisidėti prie bendros visuomenės sveikatos apsaugos.
Apibendrinimui
Gripas yra ne tik nemaloni, bet ir pavojinga virusinė infekcija, galinti turėti rimtų komplikacijų. Nors yra veiksmingų gydymo būdų, geriausias būdas apsisaugoti nuo gripo yra laikytis tinkamų prevencijos priemonių ir laiku pasiskiepyti. Geriausios apsisaugojimo nuo viruso priemonės – sveikas gyvenimo būdas, tinkama higiena ir imuniteto stiprinimas. Intraveninė terapija yra efektyvus būdas imunitetui stiprinti, nes jos metu tiesiai į veną yra suleidžiami vitaminų kompleksai, mikroelementai ir kitos medžiagos, padedančios stiprinti imuninę sistemą. Jei jau susirgote, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją ir laikytis visų jo nurodymų. Jei norite išvengti ligos arba kuo greičiau išgyti, neabejokite ir kreipkitės į „Drops Clinic“ šeimos klinikos gydytojus dėl tinkamiausio gripo gydymo metodo ir prevencijos.
