Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra plačiai paplitusi virusinė infekcija, veikianti viršutinius kvėpavimo takus, lytinius organus, gleivinę ir netgi gali būti onkologinių ligų priežastis. Iš daugiau nei 200 ŽPV tipų, didžioji dalis yra nekenksmingi, bet keli iš jų gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip gimdos kaklelio, išangės ar gerklės vėžys. Dažniausiai ŽPV nekelia jokių simptomų, tačiau kai kurie tipai gali sukelti karpas, kurios atsiranda priklausomai nuo viruso tipo. Štai kodėl svarbu ne tik šviesti visuomenę apie ŽPV, bet ir skatinti aktyvias prevencines priemones. Toliau pateiksime išsamų aprašymą apie ŽPV tipus, rizikos veiksnius, simptomus, gydymo būdus ir kitą reikšmingą informaciją, kuri gali padėti identifikuoti ir kovoti su šio viruso simptomais.
ŽPV tipai
Žmogaus papilomos virusas skirstomas į dvi pagrindines kategorijas:
- Žemos Vėžio Rizikos ŽPV Tipai:
- Numeracija: 6, 11, 42, 43, 44
- Charakteristika: Šie tipai yra mažiau onkogeniniai ir dažniausiai sukelia gerybines būkles, tokias kaip lytinių organų karpas. Pavyzdžiui, ŽPV 6 ir ŽPV 11 sukelia apie 90% visų lytinių organų karpų ir labai retai yra susiję su vėžio atvejais.
- Aukštos Vėžio Rizikos ŽPV Tipai:
- Numeracija: 16, 18, 31, 33, 35, 39, 45, 50, 51, 53, 55, 56, 58, 59, 64, 68
- Charakteristika: Šie tipai yra stipriai onkogeniniai ir gali sukelti vėžines ląstelių mutacijas. Pavyzdžiui, ŽPV 16 ir ŽPV 18 yra itin susiję su gimdos kaklelio, išangės, varpos, vulvos, makšties ir burnos ertmės vėžiu. ŽPV 16 yra vienas iš labiausiai onkogeninių tipų, sukeldamas didžiąją dalį su ŽPV susijusių vėžio atvejų.
ŽPV plitimo būdai
Žmogaus papilomos virusas dažniausiai perduodamas lytinių santykių metu – tiek vaginalinių, oralinių, tiek analinių. Tačiau infekcija gali būti perduodama ir be tiesioginės lytinės penetracijos. Virusas gali plisti per tiesioginį kontaktą su oda ar gleivinėmis, taip pat per bendrai naudojamus sekso žaislus ir kitus intymius daiktus.
Svarbu žinoti, kad net jei turite santykius tik su vienu partneriu, yra galimybė užsikrėsti keliais ŽPV tipais, jei partneris yra užsikrėtęs daugiau nei vienu viruso tipu.
Nors yra tikimybė, kad ŽPV gali būti perduotas kūdikiui gimdymo metu, ši rizika yra santykinai žema. Pavyzdžiui, 2016 metų tyrimas parodė, kad tik 11 procentų naujagimių, gimusių iš ŽPV teigiamų motinų, taip pat buvo užsikrėtę virusu. Taip pat ir perdavimas kūdikiui per motinos pieną, galimybė yra, bet tikimybė išlieka labai menka.
Tiesa, kad 40 ŽPV tipų plinta per tiesioginį lytinį kontaktą su lytiniais organais, oda ar ir gleivinėmis. Tačiau yra ir kitų viruso atmainų, kurioms lytinis kontaktas nėra būtinas. Tam tikros ŽPV atmainos gali netgi per bendrus paviršius – pavyzdžiui, viešose dušų kabinose ar baseinuose.
Rizikos veiksniai užsikrėsti ŽPV
Rizikos veiksniai, didinantys tikimybę užsikrėsti, apima:
- Ankstyvi (iki 16 metų) pirmieji lytiniai santykiai.
- Didelis lytinių partnerių skaičius (daugiau nei 1 per 12 mėn.). – Kuo daugiau lytinių partnerių, tuo didesnė tikimybė užsikrėsti. Taip pat rizika didėja, jei partneris yra turėjęs daug lytinių partnerių praeityje.
- Kitos lytiškai plintančios infekcijos (herpes virusinė infekcija, chlamidiozė ir kt.)
- Daugybiniai nėštumai. Nėštumo metu gimdos kaklelio pokyčiai gali padaryti jį labiau pažeidžiamą ŽPV sukeliamiems pažeidimams.
- Silpna imuninė sistema. Žmonės, turintys silpną imuninę sistemą, yra labiau pažeidžiami ŽPV infekcijų. Imuninė sistema gali susilpnėti dėl HIV/AIDS arba vaistų, slopinančių imunitetą po organų transplantacijų.
- Rūkymas. Rūkymas turi įtakos imuninės sistemos veikimui, kas tiesiogiai paveikia jos gebėjimą kovoti su ŽPV. Be to, kai kurios cigaretėse esančios cheminės medžiagos gali pažeisti gimdos kaklelį.
- Nesaugus fizinis kontaktas. Liesdami kitų asmenų karpas arba nesinaudodami apsauga prieš kontaktuodami su paviršiais, kuriuos galėjo paveikti ŽPV – pavyzdžiui, viešose dušų kabinose ar baseinuose – galite padidinti užsikrėtimo ŽPV riziką.
ŽPV simptomai
Dažnai simptomai yra nejuntami, tačiau kartais, priklausomai nuo ŽPV tipo, gali pasireikšti:
- Karpos ant pėdų ar plaštakų – šios karpos paprastai būna kietos ir suragėjusios, gali būti skausmingos, ypač jei spaudžiamos arba trinamos.
- Gleivinės išaugos – gali pasirodyti burnoje, gerklėje arba tiesiai ant lytinių organų gleivinės. Jos dažnai yra minkštos ir gali sukelti nemalonų jausmą, jei jos didesnės.
- Karpos ant lytinių organų:
- Moterims karpos neretai atsiranda netoli liežuvėlio, įėjimo į makštį, o kartais ir ant gimdos kaklelio.
- Vyrams – ant varpos ar kapšelio bei apie išeinamąją angą. Šios karpos gali būti nepastebimos ilgą laiką, tačiau didėjant jų dydžiui ar skaičiui, jos gali sukelti diskomfortą, niežulį arba kraujavimą, ypač lytinių santykių metu.
ŽPV sukelti vėžio simptomai
Svarbu žinoti, kad ne visos karpos sukelia ligą ir kai kurie ŽPV tipai gali būti nekenksmingi, tačiau kai kurie, ypač 16 ir 18 tipai, gali sukelti rimtesnes problemas, tokias kaip gimdos kaklelio ar kitų tipų vėžys.
Deja, dauguma žmonių, turinčių aukštos rizikos ŽPV tipą, gali nepajusti jokių infekcijos požymių, kol ji nesukels rimtų sveikatos problemų. Jei jis išsivysto į vėžį, tuomet gali pasireikšti tam tikri simptomai.
- Gimdos kaklelio vežys – gali pasireikšti kraujavimu prieš, po arba lytinių santykių metu; kraujavimu pomenopauzės laikotarpiu; neįprastomis, nemaloniomis makšties išskyras; diskomfortu arba skausmu lytinių santykių metu; kryžkaulio skausmu
- Anogenitalinės onkologinės ligos:
- Varpos vėžys: gali pasireikšti tokiais simptomais kaip odos spalvos ar storio pokyčiai varpos odoje, arba gali atsirasti skausminga opa ant varpos.
- Išangės vėžys: gali sukelti kraujavimą iš išangės, skausmą, niežulį, išskyras ar pokyčius tuštinimosi įpročiuose.
- Vulvos vėžys: gali pasireikšti tokiais simptomais kaip odos spalvos ir storio pokyčiai vulvoje. Gali būti nuolatinis skausmas, niežulys arba gali atsirasti gumbas.
- Gerklų vėžys: gali sukelti gerklės skausmą, ausų skausmą, kuris neatslūgsta, nuolatinį kosulį, skausmą ar rijimo, kvėpavimo problemas, svorio netekimą arba darinį kakle.
Viruso diagnostika
Žmogaus papilomos virusas gali būti diagnozuojamas tiek moterims, tiek vyrams, tačiau tyrimai skiriasi pagal lytį ir simptomus.
Moterims ŽPV dažniausiai nustatomas atlikus gimdos kaklelio patikrą, naudojant PAP testą ir ŽPV testą. Per šiuos tyrimus iš gimdos kaklelio paimamas mėginys, kuris tikrinamas dėl galimų aukštos rizikos ŽPV tipų. Jei PAP testas rodo pokyčius gimdos kaklelio ląstelėse, ŽPV testas padeda patvirtinti ar virusas yra priežastis. Norint užtikrinti geriausią apsaugą nuo gimdos kaklelio vėžio, rekomenduojama atlikti abu tyrimus kartu.
Vyrams ŽPV dažniausiai nustatomas, jei atsiranda matomos lytinių organų karpos arba atlikus biopsiją, jei įtariama anomali audinio struktūra.
ŽPV gydymas
ŽPV gydymas priklauso nuo simptomų, karpų lokalizacijos, dydžio ir išplitimo bei paciento pasirinkimo, kokį gydymo metodą jis nori naudoti.
- Karpos šalinimas: Karpų gydymui gali būti taikomi įvairūs metodai, atsižvelgiant į jų vietą ir kiekį. Lengvesniais atvejais galima naudoti vietinio poveikio vaistus, tokius kaip stiprios rūgštys, citotoksiniai preparatai arba vietiniai imunomoduliatoriai. Jei karpos yra didesnės, daugybinės arba pasikartoja, dažnai skiriami naikinamieji metodai, tokie kaip elektrokoaguliacija (karpų šalinimas elektros srove), lazerinis gydymas arba šaldymas skystu azotu. Kartais, kai karpos dažnai pasikartoja arba išplinta, skiriami sisteminiai imunomoduliatoriai ir antivirusiniai vaistai, taip pat stiprinamas paciento imunitetas. Gydymas gali užtrukti iki 6 mėnesių, o po gydymo gali būti tikimybė, kad anogenitalinės karpos pasikartos.
- Ikivėžinių pakitimų gydymas: Jei ŽPV sukelia ikivėžinius gimdos kaklelio ar kitų kūno vietų ląstelių pakitimus, taikomos procedūros, tokios kaip lazerinis gydymas, chirurginis pašalinimas ar cheminiai preparatai, kurie padeda sustabdyti ląstelių pokyčius ir užkirsti kelią vėžiui.
- Stebėjimas ir kontrolė: Net ir gydant ŽPV, svarbu nuolat stebėti paciento būklę ir atlikti reguliarų tyrimus. Tai padeda laiku nustatyti galimus naujus pokyčius ar simptomus, jei infekcija ar pakitimai atsinaujina.
Ar galima visiškai išgydyti ŽPV?: Nors ŽPV nėra visiškai išgydomas, daugelis žmonių sugeba atsikratyti simptomų, ypač jei jų imuninė sistema sugeba kovoti su virusu. Tačiau kai kurie didelės rizikos ŽPV tipai gali sukelti ilgalaikių sveikatos problemų, todėl nuolatinis stebėjimas ir prevencija yra būtini.
ŽPV sukeliamos ligos
Gimdos kaklelio vėžys
Yra įvairių ŽPV tipų, o kai kurie iš jų (ypač 16 ir 18) turi didesnę riziką sukelti vėžį. Virusas gali sukelti ląstelių pokyčius gimdos kaklelio epitelio audiniuose, kurie ilgainiui, per 10–15 metų, gali išsivystyti į gimdos kaklelio vėžį.
Gimdos kaklelio vėžys gali būti plokščialąstelinis arba adenokarcinoma, priklausomai nuo to, iš kokio tipo ląstelių jis išsivysto.
Profilaktiniai patikrinimai, tokie kaip PAP testas ir ŽPV tyrimas, padeda nustatyti ankstyvus pokyčius ir užkirsti kelią vėžiui.
Anogenitalinis vėžys
ŽPV taip pat gali sukelti vėžį anogenitalinėje srityje (vulvos, varpos, išangės). Apie 90 % išangės vėžio ir 40 % vulvos, vaginos bei varpos vėžio atvejų sukelia ŽPV. 16 tipo ŽPV dažniausiai būna susijęs su anogenitalinės srities vėžiu.
Išangės ir varpos vėžiai yra reti, tačiau juos gali lemti didelis lytinių partnerių skaičius ir rūkymas.
Burnos ir kvėpavimo takų pažeidimai
Lytinių oralinių santykių metu užsikrėtus ŽPV, gali būti pažeidžiama burnos ir kvėpavimo takų gleivinė. ŽPV tipai, kaip 2, 6, 11, gali sukelti papilomatozę, kurios metu susidaro augliai, galintys užkimšti kvėpavimo takus ir sukelti pavojingas komplikacijas, tokius kaip kvėpavimo takų obstrukcija.
16 ir 18 tipo ŽPV tipai gali sukelti orofaringinį vėžį, kuris dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 50 metų vyrams. Tai gali pasireikšti užkimimu, skausmingu rijimu, ausų skausmu, limfmazgių patinimu ir dažnu peršalimu.
ŽPV Prevencija
Skiepai
ŽPV vakcina yra svarbi priemonė siekiant sumažinti riziką susirgti vėžiu ir kitomis su ŽPV susijusiomis ligomis. Ji apsaugo nuo pagrindinių ŽPV tipų, ypač efektyvi jaunesnėms nei 26 metų moterims ir 9–13 metų vaikams, kurie dar nesusidūrė su virusu. Rekomenduojama vakcinacija prieš pirmąjį lytinį kontaktą, kad būtų maksimaliai sumažinta infekcijos rizika.
Be to, vakcina yra svarbi ir vyresniems asmenims, norintiems apsisaugoti nuo kitų ŽPV tipų, net jei jie jau buvo kontaktavę su virusu anksčiau. Šiuo metu ŽPV vakcina yra finansuojama valstybės vaikams nuo 11 metų, siekiant užkirsti kelia šio viruso plitimui visuomenėje.
Saugūs lytiniai santykiai
Susilaikymas nuo ankstyvų lytinių santykių gali padėti sumažinti ŽPV užsikrėtimo riziką. Kai pradedami lytiniai santykiai ar keičiamas partneris, rekomenduojama naudoti prezervatyvą.
Nors vyriški prezervatyvai dažniausiai neuždengia visų odos vietų, dėl to prezervatyvų efektyvumas, apsaugant nuo ŽPV perdavimo, nėra šimtaprocentinis, tačiau reguliarus ir teisingas jų naudojimas vis dėlto yra susijęs su mažesne viruso perdavimo rizika.
Tinkama asmens higiena
Norint užkirsti kelią ŽPV patekimui į organizmą, svarbu laikytis asmens higienos taisyklių: reguliariai plauti rankas ir kojas, nesidalinti asmeniniais higienos reikmenimis, tokie kaip rankšluosčiai, kempinės, skutimosi peiliukai ir pan.
Reguliari sveikatos patikra
Siekiant išvengti ŽPV sukeliamų ligų, pavyzdžiui, gimdos kaklelio vėžio, itin svarbu reguliariai atlikti profilaktinius tyrimus. Tai padeda aptikti ligą ankstyvoje arba dar priešvėžinėje stadijoje. Reguliarus gimdos kaklelio tyrimas gali sumažinti gimdos kaklelio vėžio riziką net iki 90 proc.
Valstybinė ligonių kasa organizuoja gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą, skirtą 25-59 metų amžiaus moterims, kuri gali padėti laiku pastebėti pirmuosius gimdos kaklelio ląstelių pakitimus, anksti pradėti gydymą ir sumažinti vėžio išsivystymo riziką.
Išvados
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra labai paplitusi infekcija, kuria per gyvenimą užsikrečia iki 90% visų lytiškai aktyvių žmonių. Daugelis žemos rizikos genitalijų ŽPV tipų nesukelia jokių simptomų ir išnyksta savaime, kai organizmas susiformuoja imunitetą prieš virusą. Šie tipai nėra susiję su vėžiu, tačiau gali sukelti genitalijų karpas. Nepaisant to, svarbu vykdyti prevenciją skiepais ir profilaktiniais tyrimais, siekiant išvengti ŽPV sukeltų onkologinių ir kitų ligų. Moterys, vyresnės nei 25 metai, turėtų atlikti tyrimus kas 3 metus.