Migrena ir migrenos gydymas intravenine terapija

Migrena — problema, galinti stipriai sugadinti gyvenimo kokybę. Pulsuojantis migrenos skausmas ir kartu pasireiškiantis pykinimas, vėmimas ir jautrumas šviesai ar garsams gali trukdyti normaliai gyventi ir dirbti. Net ir praėjus pagrindiniams simptomams, dar kelias dienas gali būti juntamas nuovargis, išsekimas, sumažėjęs darbingumas. Nors visiškai išgydyti migrenos neįmanoma, galima išvengti sunkių priepuolių. Šiame straipsnyje, kartu su „Drops Clinic“ šeimos klinikos specialistais aptarsime kas sukelia migreną ir kaip galime pagerinti savijautą jai užklupus.

Migrena — kas tai?

Migrena yra dažna ir sunki galvos skausmo forma. Migrenos skausmas gali būti toks intensyvus, kad tampa neįmanoma normaliai gyventi ir dirbti. Migrena dažniausiai pasireiškia tvinkčiojančiu ar pulsuojančiu skausmu vienoje galvos pusėje, taip pat kartu skausmas gali būti lydimas pykinimo, vėmimo ir padidėjusio jautrumo šviesai, garsui ar kvapui. Migrenos priepuoliai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų ir nuolat pasikartoti. Migrena yra susijusi su smegenų kraujagyslių sutrikimais ir nervų sistemos veiklos pokyčiais. Migrenos priežastys ir veiksniai, kurie gali ją išprovokuoti, yra įvairūs ir individualūs kiekvienam žmogui. Migrenai taip pat gali būti būdingi nuotaikos ir elgesio pokyčiai, dirglumas, irzlumas, sumažėjęs darbingumas, o simptomai gali būti juntami dar kelias dienas po priepuolio.

Dažniausi migrenos tipai:

• Migrena be auros — dažniausias migrenos tipas, pasireiškianti intensyviu, tvinkčiojančiu galvos skausmu, dažniausiai vienoje galvos pusėje.
• Migrena su aura — nutinkanti rečiau ir pasireiškianti stipriu galvos skausmu ir regos, sensoriniais ar motoriniais sutrikimais (galūnių tirpimu, galvos svaigimu ir pan.).
• Lėtinė migrena — nustatoma, kai galvos skausmai pasikartoja daugiau nei pusę mėnesio dienų ir bent 8 iš jų yra su stipriu tvinkčiojančiu skausmu.
• Oftalmologinė migrena — be galvos skausmo jaučiami ir su regėjimu susiję simptomai.
• Vestibulinė migrena — nustatoma, kai su galvos skausmu pasireiškia ir nuolatinis stiprus galvos svaigimas.

Migrenos požymiai ir simptomai pagal fazes:

Migrena dažniausiai pasireiškia keturiomis stadijomis, kiekviena jų — pasireiškianti skirtingais simptomais ir intensyvumu. Ne visi migrena sergantys žmonės patiria visas šias fazes, o jų trukmė ir intensyvumas gali skirtis. Migrenos fazės yra šios: prodromas, aura, priepuolis ir postdromas.

Prodromas (Perspėjamoji fazė)

Prodromas yra pirmoji migrenos fazė, kuri dažniausiai prasideda likus 1–2 dienoms arba kelioms valandoms iki migrenos priepuolio. Šios fazės metu žmogus gali pastebėti subtilius pokyčius savo nuotaikoje, apetite, energijos lygyje ar fiziologiniuose procesuose, įspėjančius apie artėjantį migrenos priepuolį. Prodromo stadija pasireiškia didžiajai daliai migrena sergančių žmonių, tačiau ne prieš kiekvieną priepuolį. Prodromo fazės požymiai gali būti:

• nuotaikos pokyčiai;
• potraukis maistui, noras valgyti neįprastą maistą;
• apetito stoka;
• nuovargis;
• pilvo pūtimas;
• vidurių užkietėjimas arba viduriavimas;
• kaklo sustingimas;
• stiprus troškulys;
• padidėjęs noras šlapintis;
• skysčių kaupimasis;
• dažnas žiovulys.

Auros periodas

Auros periodas yra antroji migrenos fazė, kuri pasireiškia prieš migreną arba jos metu. Auros periodas pasireiškia ne visiems — tik maždaug 20-30 proc. migrena sergančių žmonių. Migrena be auros — žymiai dažnesnis migrenos tipas, pasireiškiantis 70 proc. žmonių.

Auros periodas gali trukti iki 60 minučių, tačiau dažniausiai trunka nuo 5 iki 20 minučių ir pasibaigia prieš prasidedant stipriam galvos skausmui. Auros periodas yra susijęs su regos, kalbos ar jutimo sutrikimais, kurie atsiranda dėl smegenų kraujotakos pokyčių. Auros periodas gali pasireikšti šiais simptomais:

• vaizdiniai reiškiniai, tokie kaip šviesos blyksniai, mirguliavimas, tamsios dėmės ar tunelio vizija;
• regėjimo sutrikimas arba praradimas;
• vienos kūno pusės dilgčiojimas arba tirpimas;
• nesugebėjimas aiškiai kalbėti;
• sunkumo arba tirpimo jausmas rankose ir kojose;
• skambesys ausyse;
• kvapo, skonio ar lytėjimo pokyčiai.

Priepuolis

Priepuolis yra trečioji ir pagrindinė migrenos fazė — galvos skausmo periodas. Priepuolis gali trukti nuo 4 iki 72 valandų ir būti intensyvus ir trukdyti kasdienei veiklai. Priepuolio metu žmogus tampa labai jautrus šviesai, garsui, kvapui ar prisilietimui ir patiria pykinimą ar vėmimą. Priepuolio fazės metu gali pasireikšti šie simptomai:

• dažniausiai vienoje galvos pusėje juntamas skausmas;
• tvinkčiojantis galvos skausmas ar pulsavimo galvoje pojūtis;
• jautrumas šviesai, garsui, kvapui ar prisilietimui;
• pykinimas ar vėmimas;
• regėjimo sutrikimai;
• bendras silpnumas.

Migreninis galvos skausmas dažniausiai jaučiamas pabudus ir paprastai sustiprėja fizinio krūvio metu. Dažniausiai jaučiamas vienoje galvos pusėje, tačiau gali pereiti iš vienos galvos pusės į kitą, taip pat būti juntamas visoje galvoje arba jos priekyje.

Postdromas (Atsigavimo fazė)

Postdromas yra ketvirtoji ir paskutinė migrenos fazė, kuri prasideda po migrenos priepuolio ir trunka kelias valandas arba dienas. Tai atsigavimo laikotarpis. Šios fazės metu jau rečiau jaučiamas skausmas, tačiau žmogus gali jausti nuovargį, būti išsekęs, sutrikęs ir dirglus. Postdromo fazės požymiai gali būti:

• nuovargis;
• galvos skausmo palengvėjimas arba pasikartojimas;
• nemiga arba mieguistumas;
• nuotaikos svyravimai;
• potraukis maistui arba apetito stoka;
• maisto netoleravimas;
• koncentracijos sutrikimai.

Migrenos priežastys

Migrenos priežastys nėra visiškai aiškios ir mokslininkai teigia, kad ji yra susijusi su genetiniais ir aplinkos veiksniais. Taip pat manoma, kad migrena yra smegenų kraujagyslių sutrikimas, kuris sukelia nervų sistemos veiklos pokyčius ir skausmo signalų perdavimą. Migrena gali būti įtakojama hormoninių pokyčių, streso, miego trūkumo, maisto alergijų ar netinkamos mitybos ir šie veiksniai turi įtakos migrenos priepuolių pasikartojimams.

Kas sukelia migreną?

Migrena gali būti išprovokuota įvairių veiksnių, kurie yra individualūs kiekvienam žmogui. Šie veiksniai vadinami migrenos trigeriais ir jie gali sukelti smegenų kraujagyslių susitraukimą ar išsiplėtimą, dėl ko ir atsiranda galvos skausmas. Trigeriai, galintys sukelti migrenos priepuolį yra šie:

• hormoniniai pokyčiai – menstruacijos, nėštumas, menopauzė, kontraceptikų vartojimas;
• nerimas, depresija, emocinis nuovargis ir stresas – emocinis ar fizinis;
• miego trūkumas, pasikeitęs miego režimas, per ilgas miegojimas;
• intensyvus fizinis krūvis arba pervargimas;
• tam tikri maisto produktai – šokoladas, sūris, citrusiniai vaisiai, jūros gėrybės, kava, mononatrio glutamatas;
• alkoholis — ypač vynas ir alus;
• dehidratacija ir skysčių trūkumas organizme;
• klimato ir oro sąlygų pokyčiai – staigus temperatūros ar slėgio pokytis, tvankus, sausas arba drėgnas oras;
• šviesa – ryški ar mirksinti šviesa, saulės spinduliai;
• garsas – triukšmas, muzika, skardūs garsai;
• kvapas – stiprūs ar nemalonūs kvapai, dūmai;
• fizinis krūvis – sportas, seksas;
• kaklo ar galvos traumos;
• kai kurie vaistai, ypač kontraceptikai arba hormoniniai vaistai;
• kai kurios ligos — hipoglikemija, hipertenzija, sinusitas.

Migrenos trigeriai yra individualūs kiekvienam žmogui, juos ne visada lengva identifikuoti. Tas pats veiksnys ne visada sukelia migreną. Tačiau yra svarbu išmokti kaip atpažinti migreną, jos simptomus ir sekti savo būklę — sekti savo mitybos, miego įpročius, vartojamus vaistus, oro sąlygas ir slėgį, pokyčius savo režime.

Kada vertėtų kreiptis į gydytoją?

Migrena yra rimta ir sunkiai kontroliuojama būklė, reikalaujanti gydytojo konsultacijos ir tinkamo gydymo. Jei patiriate migrenos simptomus ir jie trukdo jums normaliai gyventi ir dirbti, turėtumėte kreiptis į savo šeimos gydytoją arba neurologą. Taip pat turėtumėte nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei:

• migrenos priepuoliai yra dažni (daugiau nei 4 kartus per mėnesį) arba ilgai trunkantys (daugiau nei 3 dienas);
• migrenos simptomai yra stiprūs arba trukdo kasdienei veiklai;
• migrenos simptomai pasikeičia arba atsiranda naujų;
• migrenos priepuolis prasideda staiga ir intensyviai;
• migrenos priepuolis yra lydimas karščiavimo, kaklo skausmo, sąmonės netekimo ar kitų rimtų požymių;
• migreninis galvos skausmas yra labai stiprus, netoleruotinas arba skiriasi nuo ankstesnių migrenos priepuolių;
• galvos skausmas prasideda po traumos;
• migrenos priepuoliai tampa dažnesni arba sunkesni;
• nesate tikri, ar jūsų galvos skausmas yra migrena arba kokia kita priežastis.

Kaip gydyti migreną?

Nors pati migrena nėra visiškai išgydoma, migrenos priepuoliai ir jų sukeltas skausmas yra gydomi. Migreninio skausmo gydymas yra individualus ir priklauso nuo paciento, jo amžiaus, būklės ir migrenos tipo. Dažniausi migrenai pasitelkiami gydymo būdai yra šie:

• receptiniai ar nereceptiniai vaistai nuo skausmo ir kitų migrenos simptomų (pavyzdžiui, vėmimo ar pykinimo);
• gyvenimo būdo pokyčiai, migreną sukeliančių veiksnių vengimas (tam tikrų maisto produktų, garsų ar streso);
• hormonų terapija, jei migrena yra susijusi su hormoniniais pokyčiais;
• alternatyvios gydymo priemonės (meditacija, akupunktūra);
• intraveninė terapija.

Patiriant dažnus galvos skausmus, ypač pasireiškiančius vienoje galvos pusėje ar pulsuojančius, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ar neurologą, kad jis profesionaliai įvertintų būklę, nustatytų tikslią diagnozę ir paskirtų tinkamą migrenos gydymą.

Migrenos gydymas intravenine terapija

Migrenos gydymas intravenine terapija yra vienas iš efektyvių būdų suvaldyti migrenos skausmą ir kitus simptomus. Intraveninė terapija yra gydymas vaistus įvedant tiesiai į veną lašeliniu būdu. Šis metodas leidžia greitai ir saugiai pasiekti norimą vaistų koncentraciją kraujyje ir užtikrinti jų veiksmingumą. Intraveninė terapija taip pat sumažina šalutinio poveikio riziką ir padeda išvengti virškinimo trakto problemų. Intraveninė terapija gali būti naudojama kaip:

• priepuolio gydymas – kai migrenos skausmas yra stiprus ir nesumažėja vartojant įprastus vaistus nuo skausmo. Intraveninė terapija gali padėti sumažinti migreninį galvos skausmą, pykinimą;
• profilaktinis gydymas – kai migrenos priepuoliai yra dažni ir sunkiai kontroliuojami kitais būdais;
• dehidratacijos gydymas — kai migrenos priepuoliai yra sukelti dėl skysčių organizme trūkumo;
• vitaminų ir mineralų papildymas – kai migrena yra susijusi su maistinių medžiagų organizme trūkumu ar disbalansu. Intravenine terapija gali būti įvedami vitaminai (pvz., B grupės, C, E), aminorūgštys arba mineralai (pvz., magnis, cinkas, selenas), kurie padeda pagerinti smegenų funkciją ir imunitetą;
• detoksikacija – kai migrena yra susijusi su organizmo apsinuodijimu ar toksinų kaupimu. Intravenine terapija gali būti įvedami antioksidantai, kurie padeda pašalinti toksinus iš organizmo ir atstatyti jo pusiausvyrą; 

Migrena ir jos sukelti simptomai gali stipriai mažinti gyvenimo kokybę, trukdyti normaliai gyventi ar dirbti. Migreniniai, pulsuojantys ir stiprūs, galvos skausmai, dažniausiai jaučiami vienoje galvos pusėje, neleidžia vykdyti kasdienių veiklų, darbuotis, tampa sunku net judėti. Nors pati migrena nėra pilnai išgydoma, jos priepuolių yra įmanoma išvengti, todėl yra svarbu sekti savo būklę ir išmokti atpažinti migreną, jos simptomus ir veiksnius, galinčius sukelti priepuolį. Šie veiksniai yra individualūs kiekvienam. Vieniems tai gali būti maisto produktai (pavyzdžiui, sūris ar kava), kitiems — hormoniniai ar net oro sąlygų pokyčiai.

Užklupus migrenai, neskubėkite skausmo gydytis patys, bet kreipkitės į „Drops Clinic“ gydytojų ekspertų komandą, kuri visada yra pasiruošusi jums padėti susigrąžinti gyvenimo kokybę. Mūsų komandoje dirba tik profesionalai, turintys išskirtinius įgūdžius ir kvalifikaciją bei naudojantys tik naujausią šiuolaikinės medicinos įrangą. Dirbame tik su sertifikuotais ir pasaulyje pripažintų gamintojų preparatais. Išklausę Jūsų nusiskundimus, pageidavimus ir pagal atliktus išsamius tyrimus, mūsų profesionalūs gydytojai parinks Jums tinkamiausią gydymo būdą.