Rytais pabundame žvalūs ir pailsėję, tačiau kartais poilsio pritrūksta. Dažniausiai mieguistumui paaiškinti yra logiškos ir savaime suprantamos priežastys – neišsimiegojote dėl triukšmingų kaimynų, patalpoje per tvanku, už lango lietinga diena, per sočiai pavalgėte, neišgėrėte puodelio kavos, o gal esate mieguisti dėl laiko juostų skirtumo. Visais šiais atvejais, dieninis mieguistumas yra puikiai paaiškinamas ir sprendimo būdai gana paprasti: išeiti į lauką, šiek tiek pajudėti, išgerti puodelį kavos, nueiti miegoti anksčiau. Tačiau kartais, mieguistumo priežasčių reikia ieškoti visiškai kitur, ypač – jei mieguistumas kankina nuolatos, net ir po kokybiško nakties poilsio.
Dieninis mieguistumas ne tik trukdo kasdienei veiklai, bet ir kelia labai didelį pavojų mūsų sveikatai ar net gyvybei. Šiame straipsnyje, kartu su mūsų klinikos gydytojais specialistais apžvelgsime mieguistumą ir pagrindines priežastis, dėl kurių gali atsirasti dieninis nuovargis ir vangumas. Taip pat supažindinsime su praktiniais patarimais, kaip pagerinti savo energijos lygį ir sveikatą.
Mieguistumas yra būklė, kai žmogus jaučia nuolatinį arba padidėjusį norą miegoti ir bendrai sumažėjusį energijos lygį dienos metu. Tai gali būti visiškai laikinas reiškinys, atsiradęs dėl nepakankamo ar nekokybiško poilsio nakties metu arba staigaus aktyvumo sumažėjimo.
Mieguistumas gali paveikti žmogaus koncentraciją, dėmesį ir bendrą produktyvumą. Jis gali tapti visiškai apatiškas, jausti silpnumą, jam gali tapti sunku susikaupti. Mieguistumą gali lydėti ir papildomi simptomai, tokie kaip akių skausmas, sunkumo jausmas kūne ir galvos skausmai.
Nors dažniausios ir akivaizdžiausios mieguistumo priežastys – nepakankamas ar netinkamas miegas nakties metu, netinkamas poilsis, stresas, fizinis nuovargis ar net per ilgai praleistas laikas prie ekrano, mieguistumas gali signalizuoti ir gilesnes problemas – tam tikrų ligų ar sutrikimų buvimą. Mieguistumas gali būti tiek trumpalaikis, tiek lėtinis, atsiradęs kaip tam tikros ligos simptomas.
Mieguistumas ne tik trukdo tinkamai dirbti darbus ar apskritai funkcionuoti dienos metu. Neretai mieguistumas dienos metu kelia ir labai didelį pavojų mūsų sveikatai ar net gyvybei. Pastebėta, kad daug autoįvykių ir įvairių nelaimių namuose ar darbe, kur dirbama su įvairiais mechanizmais, įvyksta būtent dėl mieguistumo ir jo sukelto sumažėjusio budrumo.
Jei mieguistumas tampa nuolatinis arba trikdo kasdienei veiklai ir funkcionavimui, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kuris padės nustatyti galimas nuolatinio mieguistumo priežastis ir pateikti tinkamą gydymą. Išsiaiškinus mieguistumo priežastis, galima rasti tinkamus būdus, padėti sau ir pagerinti savijautą.
registruokis į vizitąKartais mieguistumą lydi ir kiti simptomai, kurie yra organizmo signalas, kad trūksta reikalingo poilsio, energijos arba kad yra kokių nors sveikatos sutrikimų, sukeliančių nuovargį. Jei mieguistumo požymiai tampa nuolatiniai arba sutrikdo normalų gyvenimą, svarbu kreiptis į gydytoją, kuris tinkamai įvertinęs simptomus, paskirs tinkamiausią kovos su mieguistumu būdą. Dažniausi mieguistumo požymiai yra šie:
Priežasčių, kodėl nuolatos jaučiamės pavargę ir mieguisti, yra daug ir įvairių. Norint išspręsti mieguistumo problemą, yra svarbu išsiaiškinti jos atsiradimo priežastis. Mieguistumas gali atsirasti dėl įvairių fizinių veiksnių, tam tikrų ligų, emocinių pokyčių arba gyvenimo būdo. Štai keletas dažniausių mieguistumo priežasčių, kurias verta žinoti:
Geležis yra svarbi mūsų organizmui medžiaga. Ji sudaro hemoglobiną – kraujo baltymą, kuris perneša deguonį į visus organus ir audinius. Geležies trūkumas sukelia anemiją – kraujo ląstelių skaičiaus sumažėjimą, dėl kurio organizmas gauna mažiau deguonies, taigi turi ir mažiau energijos. Todėl anemiją ar geležies trūkumą dažnai lydi mieguistumas ir nuovargis. Kiti anemijos simptomai: silpnumas, galvos svaigimas, plaukų slinkimas. Geležies trūkumą galima nustatyti atlikus kraujo tyrimą ir gydyti vartojant geležies papildus arba dažniau valgant geležies turinčius maisto produktus, pvz., jautieną, obuolius, pupas ir kt.
Vitaminas D yra būtinas normaliai medžiagų apykaitai, kaulų ir raumenų sveikatai, imuninės sistemos veikimui ir net nuotaikai. Vitamino D trūkumas gali sukelti miego sutrikimus ir didesnį mieguistumą. Taip pat, trūkstant vitaminui D, žmogus gali jausti ir lėtinį nuovargį, depresiją, raumenų skausmus, kaulų trapumą. Vitamino D gauname iš saulės spindulių arba maisto produktų, pvz., žuvies, pieno produktų, kiaušinių ir kt. Vitamino D trūkumą galima nustatyti atlikus kraujo tyrimą ir gydyti vartojant vitamino D papildus. Daugiau apie vitamino D trūkumą skaitykite mūsų paruoštame straipsnyje.
Neramių kojų sindromas yra nervų sistemos sutrikimas, kuriam būdingas pastovus noras judinti kojas, spazmavimai arba nemalonus pojūtis kojose (pvz., dilgčiojimas, deginimas, skausmas), kuris dažniausiai pasireiškia vakare arba naktį. Šis sindromas dažnai sutrikdo normalų miegą ir sukelia mieguistumą dienos metu. Neramių kojų sindromas trukdo užmigti arba išlaikyti gilų miegą, todėl žmogus dieną jaučiasi mieguistas, pavargęs ir išsiblaškęs. Neramių kojų sindromas gali būti susijęs su įvairiomis kitomis ligomis, pvz., cukriniu diabetu, skydliaukės sutrikimais, geležies trūkumu ir kt. Neramių kojų sindromą galima diagnozuoti pasikonsultavus su gydytoju ir gydyti vartojant vaistus, masažuojant kojas, reguliuojant miego režimą.
Tai yra miego sutrikimas, kuriam būdingas kvėpavimo nutrūkimas (10-čiai ir daugiau sekundžių) miego metu. Dėl miego apnėjos žmogus dažnai pabunda, negali užmigti giliu miegu, todėl patiria mieguistumą dienos metu. Miego apnėja gali kartotis net iki 300 kartų per naktį. Miego apnėjos metu mažėja deguonies kiekis kraujyje, dažnai prabundama ir sutrinka miego kokybė. Miego apnėja gali sukelti ir galvos skausmus, padidėjusį kraujospūdį, širdies ir kraujagyslių ligas. Miego apnėją galima nustatyti atlikus specialų miego tyrimą ir gydyti naudojant kvėpavimo aparatus, chirurginę operaciją, koreguojant svorį ir kt.
Tai yra būsena, kai kraujospūdis yra žemesnis normalaus lygio (120/80 mmHg). Žemas kraujospūdis gali atsirasti dėl širdies veiklos sutrikimų, netekus daug kraujo, dėl pervargimo arba ilgalaikio streso. Taip pat, žemą kraujospūdį gali lemti ir genetika. Žemas kraujospūdis gali sukelti sumažėjusį kraujo srautą į smegenis, dėl ko žmogus gali pradėti jaustis mieguistas. Žemas kraujospūdis reiškia, kad smegenys yra prastai aprūpinamos deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, todėl žmogus jaučiasi mieguistas, svaigsta galva, jį pykina,
Tai yra būsena, kai organizme yra per daug arba per mažai tam tikrų hormonų, reguliuojančių medžiagų apykaitą, augimą, reprodukciją ir nuotaiką. Hormonų disbalansas organizme gali turėti įtakos miegui ir sukelti nuovargį bei mieguistumą. Hormonų išsiderinimas gali būti susijęs su skydliaukės veiklos sutrikimais (hipotireozė arba hipertireozė), cukriniu diabetu, antinksčių nepakankamumu arba pertekliumi, menopauze ir kt. Hormonų išsiderinimas gali sukelti mieguistumą, svorio pokyčius, nuotaikos svyravimus, plaukų slinkimą. Hormonų išsiderinimą galima nustatyti atlikus kraujo tyrimą ir gydyti vartojant hormoninius vaistus arba keičiant gyvenimo būdą.
Kartais mieguistumas yra infekcinės ligos simptomas. Infekcinės ligos yra tos, kurias sukelia virusai, bakterijos ir kurios plinta per kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu. Infekcinės ligos gali būti lengvos arba sunkios ir turėti įvairių simptomų. Tačiau vienas iš dažniausių infekcinių ligų simptomų yra mieguistumas, nes organizmas intensyviai kovoja su liga ir reikalauja daugiau poilsio ir atsigavimo. Kai kurios infekcinės ligos, kurios gali sukelti mieguistumą, yra gripas, angina, sinusitas, pneumonija, hepatitas. Infekcines ligas galima diagnozuoti pasikonsultavus su gydytoju ir gydyti vartojant antibiotikus, antivirusinius arba priešgrybelinius vaistus.
Dažnai dieninį mieguistumą gali kelti ir įvairūs vartojami vaistai, ypač psichotropiniai vaistai, depresijai gydyti skirti vaistai, narkotiniai analgetikai ir vaistai epilepsijai gydyti. Vaistai nuo peršalimo, kosulio, galvos skausmo ar alergijų taip pat gali sukelti vangumą. Kai kurie antihistamininiai vaistai sukelia mieguistumą, apatiją ir vangumą, todėl jie gali būti pavojingi vairuojantiems ar dirbantiems su įvairiais mechanizmais. Tokiu atveju, reikėtų rinktis kitus vaistus nuo alergijos, kurie neturi tokių nepageidaujamų poveikių. Vis dėlto, prieš pradedant vartoti bet kokį vaistą, visada svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojami vaistai gali sukelti sveikatos problemas ar net pavojų gyvybei.
Mieguistumas gali apimti ir tada, kai žmogus nemiega pakankamai laiko nakties metu arba miega nekokybiškai, neturi reguliaraus miego grafiko, miega per triukšmingoje arba šviesioje aplinkoje. Netvarkingas arba nepakankamas miego režimas gali sukelti nuovargį ir padidinti mieguistumą dienos metu. Netinkamas miegas trukdo atkurti organizmo funkcijas, todėl sumažėja produktyvumas, padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, nutukimu, diabetu. Netinkamą miegą galima pagerinti laikantis reguliaraus miego grafiko, vengiant kofeino, alkoholio arba nikotino prieš miegą, susikuriant tinkamą aplinką miegui.
Netinkamas maitinimasis gali turėti įtakos organizmo medžiagų apykaitai, hormonų balansui, imuninei sistemai ir nuotaikai, todėl galima jausti mieguistumą. Neteisingas mitybos režimas, ypač per didelis cukraus ir riebalų suvartojimas, gali sukelti svyravimus cukraus kraujyje lygiui ir sukelti mieguistumą. Jei žmogus nevalgo pakankamai maisto arba valgo per daug greitojo angliavandenių turinčio maisto (pvz., saldumynų, baltos duonos, gazuotų gėrimų), jis gali patirti energijos svyravimus, cukraus kritimus ir nuovargį. Jei žmogus valgo per daug riebaus arba baltymų turinčio maisto (pvz., mėsos, sūrio, riešutų), jis gali apkrauti savo virškinimo sistemą ir sulėtinti savo medžiagų apykaitą. Pagerinti savijautą galima valgant dažniau ir mažesniais kiekiais, vengiant perdirbto ir pridėtinio cukraus turinčio maisto, įtraukiant į savo mitybą daugiau vaisių, daržovių ir grūdų.
Fizinis aktyvumas prisideda prie energijos lygio padidėjimo ir geresnio miego kokybės. Jo stoka gali sukelti mieguistumą. Fizinis aktyvumas yra svarbus organizmo sveikatai, nes jis skatina kraujotaką, degina kalorijas, stiprina raumenis ir kaulus, gerina nuotaiką ir imunitetą. Fizinio aktyvumo trūkumas gali sukelti mieguistumą, nes organizmas tampa tingus ir lėtas. Be to, fizinis aktyvumas padeda išskirti endorfinus – natūralius smegenų opiatus, kurie sukelia malonumą ir sumažina stresą. Atsikratyti mieguistumo galima sportuojant bent 30 minučių per dieną ir įtraukiant į savo rutiną paprastus pratimus (pvz., vietoje lifto pasinaudoti laiptais).
Mūsų paslaugosPadidėjęs mieguistumas gali ne tik apsunkinti mūsų kasdienybę, bet ir pakenkti sveikatai ar net gyvybei. Mieguistumo padariniai gali būti labai skirtingi ir paveikti daugybę gyvenimo sričių.
Vienas iš ryškiausių žalingų mieguistumo poveikių yra sumažėjęs produktyvumas ir efektyvumas. Mieguistumo sukeltas nuovargis ir dėmesio sutelkimo sunkumai gali trukdyti kokybiškai ir greitai atlikti užduotis, kelti problemas moksluose ar darbe.
Be to, mieguistumas didina klaidų ar net nelaimingų atsitikimų tikimybę, ypač jei reikia vairuoti ar naudoti sudėtingus įrenginius. Mieguistumas mažina budrumą, kyla problemų su motoriniais sugebėjimais ir sutrinka logika. Mieguistumas gali sukelti rimtų problemų ir kelti pavojų gyvybei.
Mieguistas žmogus taip pat gali susidurti su socialiniais sunkumais. Jo nuotaika ir emocinė būklė gali būti nestabili, o mieguistumas gali skatinti nesusikalbėjimą ar net agresyvumą. Dėl to gali pablogėti santykiai su kolegomis, šeima ir draugais.
Be to, nuolatinis mieguistumas gali turėti žalingų poveikių fizinei ir psichologinei sveikatai. Esant nuolatiniam mieguistumui atsiranda didesnė širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo, diabeto, depresijos ir kitų ligų rizika. Moksliniai tyrimai rodo, kad pastovus nuovargis ir mieguistumas gali silpninti imuninę sistemą ir mažinti organizmo gebėjimą kovoti su ligomis.
Visa tai parodo, kad miegas yra labai svarbus mūsų sveikatai, todėl reikia užtikrinti pakankamą ir kokybišką miegą nakties metu. Rūpinimasis savo miego kokybe ir subalansuotas gyvenimo būdas yra sveikatos ir gerovės pagrindas.
Norint užtikrinti energingą, produktyvų ir saugų gyvenimo būdą, yra svarbų žinoti tinkamus kovos su mieguistumu būdus. Nuolatinis nuovargis ir mieguistumas dienos metu gali ne tik trukdyti kasdieniame gyvenime, bet ir potencialiai kelti pavojų žmogaus sveikatai ir aplinkinių saugumui. Todėl svarbu žinoti veiksmingus būdus, kaip įveikti mieguistumą ir išlaikyti optimalią savijautą. Štai keletas būdų ir praktinių patarimų, kuriuos galite pasitelkti kovojant su mieguistumu:
Tai yra medicininė procedūra, kai tiesiai į veną įšvirkščiamas skysčių mišinys, pripildytas įvairių medžiagų, pvz., vitaminų, mineralų, antioksidantų, aminorūgščių ir kt. Intraveninė terapija padeda greitai ir efektyviai papildyti organizmą trūkstamomis medžiagomis, pagerinti kraujotaką ir deguonies tiekimą į smegenis, pašalinti toksinus ir atkurti energiją. Intraveninė terapija gali būti naudinga žmonėms, kurie kenčia nuo lėtinio nuovargio, anemijos, vitamino D trūkumo, infekcinių ligų arba kitų sveikatos problemų. Pasikonsultavus su gydytoju ir pasirinkus tinkamą skysčių mišinį pagal individualius poreikius, intraveninės terapijos pagalba greitai pagerinsite savo savijautą.
Ozono terapija yra natūralus ir efektyvus būdas pagerinti organizmo būklę, sveikatą ir gyvenimo kokybę. Terapijai naudojamas ozonas – stipriausias gamtinis oksidantas ir aktyvaus deguonies šaltinis. Terapija yra visiškai natūrali, nesukelia jokių alergijų ar šalutinio poveikio. Ozonas naikina patogeninius mikroorganizmus, skatina kraujotaką, medžiagų apykaitą ir imunitetą, stiprina nervų sistemą, malšina skausmą ir gerina bendrą savijautą. Todėl ozono terapija yra puikus būdas kovoti su lėtiniu nuovargiu ir mieguistumu.
registruokis į vizitą
