Galvos svaigimas yra simptomas, kurį esame patyrę daugelis ir į kurį dažnai nekreipiame pakankamai dėmesio. Tačiau svarbu žinoti, kad galvos svaigimas nėra vien tik laikinas, iš niekur atsiradęs ir nepatogus simptomas, jis gali būti svarbus signalas, įspėjantis apie įvairias sveikatos problemas.
Šiame straipsnyje tyrinėsime galvos svaigimą iš visų pusių. Paaiškinsime, kodėl svaigsta galva, kokios yra galvos svaigimo priežastys. Taip pat nagrinėsime, kaip galvos svaigimas gali paveikti kasdienį gyvenimą ir ką galime daryti, norėdami jį įveikti.
Galvos svaigimas gali būti nepatogus simptomas, tačiau žinodami, kokios gali būti jo priežastys ir kaip tinkamai su juo kovoti, mes galime vėl grįžti prie aktyvaus ir pilnaverčio gyvenimo.
Pirmiausia svarbu suprasti, kad galvos svaigimas yra tik simptomas, atsirandantis dėl įvairių veiksnių. Dažnai šie veiksniai gali būti išoriniai, kaip, pavyzdžiui, supimas mašinoje. Tačiau kartais, galvos svaigimas signalizuoja apie kur kas rimtesnes priežastis ir sveikatos sutrikimus. Todėl labai svarbu suprasti ir išsiaiškinti, kodėl svaigsta galva.
Galvos svaigimą esame patyrę kiekvienas, tačiau dažni galvos svaigimo epizodai, nesvarbu, truktų kelias sekundes ar ilgiau, signalizuoja apie vestibuliarinę disfunkciją. Vestibuliarinė sistema yra atsakinga už pusiausvyros reguliavimą, ji mums suteikia informaciją apie mūsų erdvinę orientaciją.
Dažniausios vestibuliarinės galvos svaigimo priežastys yra šios:
1. Akustinė neuroma: akustinė neuroma yra gerybinis prieanginio sraigės nervo, atsakingo už informacijos apie aplinkos garsus ir galvos padėtį, navikas. Kartu su galvos svaigimu gali būti pastebimas palaipsninis klausos prastėjimas viena ausimi, spengimas ar pilnumo jausmas ausyse.
2. Autoimuninė vidinės ausies liga: ši liga atsiranda dėl klaidingai veikiančios imuninės sistemos, kai gynybinės sistemos pradeda atakuoti kūno ląsteles, veikiančias ausį. Autoimuninė vidinės ausies liga gali apimti įvairias diagnozes, tokias kaip Kogano sindromas, Wegenerio granulomatozė, sisteminė vilkligė, Šiogreno sindromas ir reumatoidinis artritas.
3. Gerybinis paroksizminis galvos svaigimas: tai trumpalaikis ir epizodinis galvos svaigimo priepuolis, kurį sukelia galvos judesiai, dažniausiai pasireiškiantis galvos svaigimu ir nistagmu (akies nevalingas, pasikartojantis judėjimas). Tai yra viena dažniausių galvos svaigimo priežasčių, net 39 proc. atvejų.
4. Cervikogeninis galvos svaigimas: nestabilumo ir dezorientacijos sindromas, susijęs su kaklinės stuburo dalies patologijomis, pvz., traumomis, artritu ir kt.
5. Cholesteatoma: tai lėtinis vidurinės ausies uždegimas, kurio metu vidurinėje ausyje formuojasi daugiasluoksnis ragėjantis epitelis vidurinėje ausyje. Šis sutrikimas gali būti įgimtas, bet dažniausiai tai pasikartojančios infekcijos padarinys.
6. Vestibulinis neuronitas: prieanginio sraigės nervo uždegimas, sukeliantis stiprų galvos sukimąsi. Gali būti virusinės arba bakterinės kilmės, dažniausiai nustatomas 40–50 metų amžiaus žmonėms.
7. Mal de Debarquement sindromas (MdDS): retas sutrikimas, dažniausiai pasireiškiantis po ilgalaikio pasyvaus judesio, pvz., skrydžio lėktuvu ar kruizo laivu. Įprastai pasireiškia pastoviu galvos svaigimu, siūbavimo pojūčiu, nestabilumu ir pusiausvyros sutrikimais.
8. Menjero liga: būklė, kurią sukelia padidėjęs skysčių kaupimasis vidinėje ausyje. Dažniausiai paveikia vidutinio amžiaus žmones.
9. Vidurinės ausies slėgio pokyčiai: įprastai atsiranda dėl peršalimo ar alergijos, skysčių susikaupimo vidurinėje ausyje, kartais pasireiškia dėl Eustachijaus vamzdelio patinimo.
10. Migrena: kartais su migrena susijęs galvos skausmas gali sukelti ir kitus simptomus: galvos svaigimą, jautrumą šviesai, dezorientaciją.
11. Pūlingas vidurinis otitas: tai bakterinė vidurinės ausies infekcija.
12. Otosklerozė: ausies liga, kurios simptomai yra stiprėjantis prikurtimas, ūžesys ausyse ir galvos svaigimas.
13. Otoksiškumas: vidinės ausies nervų ląstelių pažeidimas, sukeltas tam tikrų vaistų ar cheminių medžiagų.
14. Perilimfinė fistulė: ovalaus lango plyšimas, mažos anatominės struktūros, atskiriančios vidurinę ausį nuo skysčiu užpildytos vidinės ausies. Atsiranda po sužalojimų.
15. Pusratinių kanalų įgyti ar įgimti defektai: endolimfos kiekio, sudėties arba slėgio sutrikimai, kurie sukelia galvos svaigimą.
Nevestibuliarinės galvos svaigimo priežastys gali būti netiesiogiai susijusios su vestibuliarinės sistemos veikimu. Jos apima įvairias kraujagyslių, širdies, nervų sistemos ar kitas sveikatos problemas, sukeliančias laikinus ar ilgalaikius galvos svaigimus.
1. Aneurizma: kraujagyslių išsiplėtimas, galintis sukelti smegenų kraujotakos problemas.
2. Aritmija: tai nereguliarus širdies plakimas, kuris gali sutrikdyti kraujotakos į smegenis veiklą, sukelti nedidelį kraujo pritekėjimą į smegenis.
3. Aterosklerozė: sisteminė kraujagyslių sienelės liga, kraujagyslių užsikimšimas, kuris gali sutrikdyti kraujo tiekimą į smegenis.
4. Karotidinio sinuso refleksas: karotidinio sinuso refleksas reguliuoja kraujospūdį, sutraukdamas apatinių galūnių kraujagysles ir plėsdamas galvos kraujagysles sumažėjus kraujospūdžiui miego arterijoje. Tai užtikrina tinkamą smegenų kraujotaką.
5. Medikamentai: kai kurie vaistai gali sukelti laikiną galvos svaigimą.
6. Stresas, įtampa ar nuovargis: nuolatinė įtampa ar stresas gali sutrikdyti smegenų veiklą ir sukelti galvos svaigimą.
7. Navikai: smegenų navikai gali paveikti smegenų kamieną, žievės dalį, kontroliuojančią raumenų judesius ar smegenėles ir sukelti galvos svaigimą.
8. Regėjimo sutrikimai: sutrikęs ar iškreiptas regėjimas gali sukelti dezorientaciją ir galvos svaigimo pojūtį.
9. Dehidratacija: skysčių organizme trūkumas gali paveikti kraujospūdį ir kraujo tiekimą į smegenis.
10. Širdies vožtuvų patologijos: problemos dėl širdies vožtuvų, dažniausiai aortos vožtuvo, gali sutrikdyti smegenų kraujotaką.
11. Degeneraciniai stuburo pakitimai: gali spausti stuburo arterijas ir trukdyti kraujo tiekimui į galvos smegenis.
Galvos svaigimas gali būti sukeliamas ne tik įvairių sveikatos problemų, bet ir įvairių išorinių veiksnių. Dažniausiai šie veiksniai yra susiję su aplinka ar trumpalaikiais fiziniais pasikeitimais.
Išoriniai veiksniai, kurie gali sukelti galvos svaigimą:
1. Greitas judėjimas ir posūkiai, pavyzdžiui, staigus automobilio stabdymas arba kėlimasis iš gulto. Ilga kelionė automobiliu gali kelti supimą ir galvos svaigimą.
2. Erdvinis aplinkos dezorientavimas, dažnai pasireiškiantis po ilgo skrydžio arba kruizo laivu. Smegenys reaguoja į staigius aplinkos ir slėgio pasikeitimus, todėl, kol prisitaikome, gali svaigti galva.
3. Ryški šviesa ir stiprus triukšmas gali perkrauti jutiminę sistemą ir sukelti diskomfortą, kuris dažnai pasireiškia galvos svaigimu.
4. Įvairūs vaizdiniai arba ilgalaikė koncentracija į ekraną gali sukelti svaigimą. Pavyzdžiui, žiūrint greitai besikeičiančių vaizdinių filmą ar vaizdo žaidimą, sėdint 3D kine.
5. Nuovargis ir išsekimas, ypač esant pernelyg dideliam aktyvumui arba nepakankamam miegui taip pat gali sukelti galvos svaigimą.
Galvos svaigimas gali būti labai nepatogus simptomas ir trikdyti kasdienę mūsų veiklą. Štai keletas patarimų, kaip elgtis, kai jaučiate galvos svaigimą.
1. Atsisėskite arba atsigulkite: jei jaučiate, kad jūsų pusiausvyra yra sutrikusi arba aplinkiniai daiktai sukasi, geriausia yra atsisėsti arba atsigulti ant lovos, grindų ar kito saugaus paviršiaus, kol praeis epizodas. Tai padės išvengti traumų ir sumažins stresą organizmui. Jei stovite ir neturite kur atsisėsti, pasiremkite šalia sienos, stovo arba kito stabilaus objekto.
2. Sulėtinkite kvėpavimą: gilaus ir lėto kvėpavimo technika gali padėti nuraminti nervų sistemą ir sumažinti galvos svaigimą. Lėtai įkvėpkite per nosį ir iškvėpkite per burną kelis kartus, kad sumažintumėte galvos svaigimo jausmą.
3. Vartokite pakankamai skysčių: dehidratacija gali būti viena iš galvos svaigimo priežasčių, todėl svarbu palaikyti tinkamą skysčių balansą organizme. Gerkite gryną vandenį, tinka ir arbatos ar sultiniai. Tai padės organizmui atkurti prarastus skysčius ir geriau jaustis.
4. Pasitelkite intraveninę terapiją: intraveninė terapija yra puikus būdas atsikratyti galvos svaigimo ir kovoti su įvairiomis jį sukeliančiomis priežastimis. Intraveninė terapija padeda kovoti su įvairiausio pobūdžio galvos svaigimu ir migrenos skausmu, palaiko skysčių ir naudingųjų medžiagų balansą organizme, mažina nuovargį.
5. Pasitarkite su gydytoju: jei galvos svaigimo epizodai trunka ilgai, dažnai pasikartoja arba jaučiate ir kitus simptomus, nedelsdami konsultuokitės su gydytoju, nes tai gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas.
Nors tokias problemas turėtų vertinti tik gydytojas specialistas (otorinolaringologas), tačiau galima kreiptis ir į šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas apžiūrėjęs ausį, nustatys matomą problemą – ar tai uždegimas, būgnelio problema, ar visai kas kita. Šeimos gydytojas taip pat iš karto gali skirti ir gydymą – antibiotikus, nuskausminamuosius, ar kitus ligos simptomams mažinti skirtus preparatus.
6. Skirkite daugiau dėmesio poilsiui: nuolatinis nuovargis ir stresas gali sukelti galvos svaigimą. Venkite pernelyg intensyvios veiklos, streso ir pakankamai laiko skirkite poilsiui ir kokybiškam miegui, kad išvengtumėte galvos svaigimo.
7. Užsiimkite mankšta: jei svaigsta galva, kiekvieną dieną reikėtų daryti mankštą, trunkančią iki 15 min ir skirtą būtent galvos svaigimui mažinti. Tokią mankštą reikėtų atlikti 3 kartus per dieną. Tai nesudėtingi pratimai, skirti vidinės ausies dalims kontroliuoti. Kaip atrodo pratimai ir kaip teisingai juos atlikti gali parodyti tiek šeimos gydytojas, tiek gydytojas otorinolaringologas.
Svarbu prisiminti, kad šie patarimai yra bendros gairės. Galvos svaigimas gali turėti daugybę priežasčių, todėl svarbu žinoti, kad vienas gydymo būdas negali atitikti visų atvejų. Jei galvos svaigimas tampa nuolatinis, intensyvus arba pasireiškia kartu su kitais simptomais, tokiais kaip sutrikusi kalba, nejudrumas ar kiti neurologiniai požymiai, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Galvos svaigimą bent kartą gyvenime esame patyrę daugelis. Dažnai galvos svaigimas yra visai nepavojingas, galintis atsirasti dėl staigių judesių, streso ar dėl to, jog neišgeriame pakankamai vandens. Tačiau kartais, jis gali būti svarbus signalas, įspėjantis apie rimtas sveikatos problemas.
Galvos svaigimas gali būti nepatogus simptomas, tačiau žinodami, kokios gali būti jo priežastys ir kaip tinkamai su juo kovoti, mes galime vėl grįžti prie aktyvaus ir pilnaverčio gyvenimo. Jei jaučiate galvos svaigimą, o ypač jei galvos svaigimo epizodai dažnai kartojasi ar ilgai trunka, kreipkitės į „Drops Clinic“ gydytojų ekspertų komandą, kuri visada yra pasiruošusi Jums padėti susigrąžinti gyvenimo kokybę. Mes padėsime nustatyti galvos svaigimo priežastį ir parinksime Jums tinkamiausią gydymo būdą.
