Atšilus orams skubame jais mėgautis, skuodžiame į parkus, vaikštome miške ir apskritai — džiaugiamės gamta. Tačiau prabudus gamtai, kartu prabunda ir maži padarėliai, erkės, keliančios ne tokią mažą grėsmę mūsų sveikatai — erkinį encefalitą. Erkinis encefalitas yra rimta ir pavojinga virusinė liga, kurią perneša uodai ar erkių įkandimai. Ši liga gali sukelti rimtus centrinės nervų sistemos uždegimus, palikti ilgalaikius liekamuosius reiškinius arba net mirtį. Kaip atpažinti erkinį encefalitą ir kaip jį gydyti? Kaip apsisaugoti nuo šios grėsmingos ligos? Šiame straipsnyje kartu su “Drops Clinic” specialistais apžvelgsime pagrindinius erkinio encefalito požymius, papasakosime, kaip nustatyti erkini encefalitą, kokius gydymo metodus taikyti ir kaip sumažinti susirgimo riziką.
Mūsų paslaugosErkinis encefalitas yra virusinė infekcija, dažniausiai plintanti per uodų ar erkių įkandimus. Virusas keliauja per kraują, todėl yra itin pavojingas, nes gali patekti į smegenis ir nervų sistemą, kur jis sukelia uždegimą bei pažeidžia nervų ląsteles. Erkinis encefalitas yra pavojingas dėl to, kad liga gali pažeisti galvos smegenų dangalus bei periferinę nervų sistemą. Virusas gali mutuoti ir prisitaikyti prie skirtingų sąlygų ir šeimininkų.
Erkinis encefalitas gali būti lengvas ar sunkus. Lengvas erkinis encefalitas paprastai pasireiškia panašiais į gripą simptomais, tokiais, kaip karščiavimas, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis. Sunkus erkinis encefalitas pasireiškia intensyviais ir grėsmingais simptomais. Jis gali sukelti stiprų galvos skausmą, sąmonės netekimą, traukulius, paralyžių, o kartais susirgimas erkiniu encefalitu gali baigtis ir mirtimi. Erkinio encefalito išgyvenimo tikimybė yra apie 95%, tačiau apie 30% persirgusių pacientų patiria ilgalaikius ar net nuolatinius nervų sistemos sutrikimus, tarp kurių yra galvos skausmai, atminties praradimas, ar net epilepsija.
Erkinio encefalito požymiai pasireiškia po inkubacinio periodo. Inkubacinis periodas vidutiniškai trunka 7–14 dienų, tačiau gali trukti ir 2–28 dienas. Ligos eiga iki 87 proc. atvejų vyksta dviem bangomis. Pirmoji ligos fazė (banga) vidutiniškai trunka 5 dienas, o simptomai dažnai būna nespecifiniai ir gali priminti peršalimą, gripą ar kitas virusines ligas. Pirminiai erkinio encefalito simptomai dažniausiai būna šie:
Nespecifiniai simptomai paprastai trunka nuo kelių dienų iki savaitės ir dažnai praeina savaime.
Po pirmosios bangos pasireiškia tariamo „pagerėjimo“ epizodas. Jis gali tęstis nuo 1 iki 33 dienų, tačiau dažniausiai trunka 5-8 dienas. Po šio periodo, neįveikus ligos, prasideda antroji ligos banga. Šįkart simptomai yra intensyvesni, labiau specifiniai. Specifiniai simptomai paprastai pasireiškia po nespecifinių simptomų ir gali būti labai sunkūs ar net pavojingi gyvybei.
Specifiniai simptomai yra susiję su smegenų uždegimu ir gali apimti:
Erkinio encefalito diagnozavimas yra sudėtingas, nes simptomai gali pasireikšti vėlai ir būti panašūs į kitų ligų simptomus. Todėl svarbu kreiptis į gydytoją, jei įtariate, kad galite būti užsikrėtę erkinio encefalito virusu. Kuo anksčiau bus nustatyta diagnozė, tuo greičiau galėsite pradėti gydymą ir sumažinti komplikacijų riziką.
Erkinio encefalito tyrimas remiasi erkinio encefalito M ir G klasės imunoglobulinų (IgM ir IgG) nustatymu serume. IgM antikūnai pradeda gamintis nuo 3–5 ligos dienos ir gali išlikti organizme iki 2–3 mėnesių. IgG antikūnai pasirodo vėliau, nuo 7–10 ligos dienos ir gali išlikti visą gyvenimą. Erkinio encefalito diagnozavimui taip pat svarbūs anamnezės duomenys, klinikiniai simptomai ir laboratoriniai tyrimai.
Erkinio encefalito nustatymui atliekami kraujo ir smegenų skysčio tyrimai. Erkinio encefalito viruso nustatymui dažniau pasitelkiamas kraujas. Smegenų skysčio tyrimas yra sudėtingas, todėl naudojamas gan retai. Šie tyrimai turi būti atliekami tik specializuotose laboratorijose ir gali užtrukti net kelias dienas.
Kraujo tyrimas padeda nustatyti patį virusą ir viruso antikūnų kiekį. Kraujo tyrimas gali parodyti sumažėjusį baltųjų kraujo kūnelių ir trombocitų (kraujo plokštelių) kiekį kraujyje, padidėjusį kepenų fermentų aktyvumą pirmosios ligos fazės metu. Smegenų skysčio tyrimas leidžia nustatyti ne tik patį virusą, bet ir smegenų uždegimo požymius. Smegenų skysčio tyrimas taip pat gali parodyti sumažėjusį baltųjų kraujo kūnelių ir trombocitų (kraujo plokštelių) kiekį kraujyje, padidėjusį baltymų kiekį ir normalią, arba šiek tiek padidėjusią gliukozės koncentraciją, būdingą antrajai ligos fazei.
Mūsų paslaugosErkinio encefalito gydymas yra simptominis ir specifinis. Simptominiam gydymui pasitelkiamos priemonės, kurios palengvina simptomus ir padeda organizmui kovoti su infekcija. Tai gali būti karščiavimą mažinantys vaistai, skausmą malšinantys vaistai, skysčių ir elektrolitų kiekio organizme palaikymas. Specifinis gydymas apima antivirusinius vaistus, kurie gali slopinti erkinio encefalito viruso replikaciją. Tačiau nustatyti, kaip gydyti erkinį encefalitą gali tik specialistas ir bet koks gydymas gali būti taikomas tik pagal gydytojo nurodymus. Erkinio encefalito virusui nėra specifinio antivirusinio vaisto.
Bendrai erkiniam encefalitui gydyti dažniausiai pasitelkiamos šios priemonės:
Erkinio encefalito gydymo trukmė priklauso nuo ligos sunkumo. Susirgimo gydymas gali trukti nuo kelių savaičių iki net kelių mėnesių. Sunkiais atvejais gali būti reikalinga hospitalizacija, intensyvi terapija arba reabilitacija.
Erkinis encefalitas yra grėsminga liga, kadangi virusas veikia smegenis ir nervų sistemą. Erkinis encefalitas gali sukelti rimtų ir ilgalaikių komplikacijų, kurios gali paveikti paciento gyvenimo kokybę ir išlikti visą gyvenimą.
Erkinio encefalito komplikacijos gali būti skirtingo sunkumo ir trukmės. Dažniausios erkinio encefalito komplikacijos yra šios:
Suaugusiųjų mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia 0,5–2 proc., o ilgalaikių sunkių liekamųjų reiškinių (paralyžių, parezių, traukulių, koordinacijos, pusiausvyros sutrikimų ir kt.) dažnis yra iki 8,5 proc. Vidutinio sunkumo liekamųjų reiškinių (galvos skausmų, dėmesio, atminties, miego sutrikimų ir kt.) dažnis yra apie 20 proc. Erkinio encefalito komplikacijų tikimybė priklauso nuo viruso tipo, paciento amžiaus, imuninės sistemos būklės ir gydymo efektyvumo.
Kaip sumažinti riziką užsikrėsti erkiniu encefalitu? Yra keletas būdų, kaip galima apsisaugoti. Erkinio encefalito prevencija yra svarbi, nes ši liga gali būti labai pavojinga ir jai nėra specifinio gydymo. Laikykitės šių taisyklių, jog išvengtumėte šios grėsmingos ligos:
Skiepai yra veiksmingiausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė. Todėl svarbu kiekvieną pavasarį skiepytis nuo erkinio encefalito. Skiepytis galima nuo 1 metų amžiaus. Skiepijimo schema apima tris dozes: pirmąją ir antrąją dozę reikia gauti per 1–3 mėnesius, o trečiąją dozę – per 9–12 mėnesių po antrosios dozės. Po to reikia kartoti skiepą kas 3–5 metus.Erkinis encefalitas yra rimta virusinė liga, kurią sukelia uodų ar erkių įkandimai. Ši liga veikia smegenis, nervų sistemą ir gali sukelti smegenų uždegimą ar ilgalaikius sveikatos sutrikimus. Todėl yra svarbu ją laiku diagnozuoti ir imtis gydymo. Erkinio encefalito simptomai gali būti įvairūs. Liga pirmiausiai pasireiškia į gripą ar kitas virusines ligas panašiais simptomais — karščiavimu, galvos ir raumenų skausmu, bendru silpnumu. Nėra specifinių vaistų erkiniam encefalitui gydyti, todėl dažniausiai pasitelkiamas simptominis gydymas. Yra keletas būdų, kaip galima apsisaugoti nuo šios ligos — vengti erkių buveinių, naudoti repelentus, dėvėti ilgus drabužius. Tačiau geriausias būdas apsisaugoti nuo šios ligos yra jos prevencija skiepais. Pajutus panašius į erkinį encefalitą simptomus, kreipkitės į „Drops Clinic” šeimos klinikos specialistus, kurie jums suteiks konsultaciją, paskirs reikiamus kraujo tyrimus ir nustatys tinkamą gydymą. Būkite atsargūs ir sveiki!
