Egzema: simptomai, eiga ir gydymas

Jeigu jūsų oda yra sausa, paraudusi ir kankina niežulys, gali būti, kad esate paveikti egzemos. Nors dažnai yra manoma, kad odos egzema yra kūdikių ir vaikų liga, iš tiesų, egzema yra viena iš dažniausių odos ligų, paliečianti maždaug trečdalį pasaulio gyventojų. Egzema gali būti įvairių formų ir kilti dėl skirtingų veiksnių, tokių kaip alergija, dirginimas ar genetika. Egzema gali pasireikšti bet kurioje kūno dalyje ir bet kokio amžiaus asmenims. Tai nėra pavojinga ar užkrečiama liga, tačiau ji gali labai pabloginti gyvenimo kokybę ir netgi sukelti psichologinių problemų.

Šiame straipsnyje, kartu su „Drops Clinic“ gydytojais specialistais, apžvelgsime šią mįslingą odos ligą, daugiau sužinosime apie egzemos priežastis, simptomus ir apžvelgsime, kaip galime išgydyti egzemą.

Egzema – kas tai?

Egzema — odos liga. Dažnai įvardijama kaip atopinis dermatitas, odos egzema yra paviršinis lėtinis arba ūminis odos uždegimas, pasireiškiantis bėrimu — mazgeliais, vezikulomis, šlapiavimu, šašais, pleiskanojimu. Egzemos paveikta oda tampa paraudusi, įskilusi ir ją niežti. Egzema atsiranda dėl įvairių priežasčių — išorinių ar vidinių dirgiklių, arba dėl sutrikusios organizmo imuninės sistemos.

Teigiama, kad egzema veikia tik mažus vaikus ir kūdikius. Ir, nors liga dažniau serga vaikai, o pirmieji simptomai dažnai pasireiškia pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, ji neaplenkia ir suaugusiųjų. Egzema yra viena iš dažniausių odos ligų, ja serga bene trečdalis visos populiacijos.

Egzema yra viena iš atopinių ligų. Šioms ligoms kartu priklauso ir astma bei šienligė. Todėl egzema sergantys žmonės, dažnai serga ir kitomis atopinėmis ligomis, arba yra linkę jomis sirgti.

Kaip atpažinti egzemą?

Egzemos simptomai gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje. Dažniausiai egzema pažeidžia odą ant rankų, kojų, veido, kaklo arba kūno raukšlių. Kūdikiams ir mažiems vaikams egzema dažniausiai atsiranda ant skruostų, kaktos arba galvos odos dalyje.

Egzema pasireiškia niežuliu ir įvairiais odos pažeidimais — paraudimu, pleiskanojimu, pūslelėmis, bėrimu, šašais ir pigmentacijos pokyčiais. Šie simptomai gali būti lengvi arba sunkūs, ir laikui bėgant keistis. Kai kuriems žmonėms atsiranda tik nedideli odos sutrikimai, o kiti kartu patiria ir stiprų skausmą ar bendrą blogą savijautą. Dėl tam tikrų veiksnių, egzemos simptomai gali pablogėti — sausos odos, karščio, prakaito, streso ar alergenų.

Egzemos simptomai

Egzemos simptomai gali skirtis priklausomai nuo egzemos tipo ir pažeistos odos vietos, tačiau yra keletas bendrų požymių, kurie gali padėti atpažinti egzemą:

• Sausa, sutrūkinėjusi oda, pleiskanojimas. Ligos paveikta oda netenka drėgmės ir elastingumo, tampa jautresnė.
• Niežulys. Tai pagrindinis ligos simptomas. Egzemos sukeltas niežulys kartais gali būti ir labai intensyvus, trukdyti miegoti ar kelti stresą.
• Paraudimas ir patinimas ant odos. Dažniausiai atsiranda dėl padidėjusios kraujo tėkmės smulkiuose kapiliaruose, egzemos sukelto uždegimo.
• Mazgeliai, pūslelės, opos arba šašai ant odos. Tai yra odos reakcija į uždegimą arba infekciją.
• Šlapiavimas, vandeningos pūslės. Atsiranda ne visada, ligai progresuojant. Šie simptomai gali sukelti infekcijos riziką ir padidinti niežulį.
• Odos sustorėjimas, įbrėžimai. Dažniausiai atsiranda dėl kasymosi, nes besikasant oda yra pažeidžiama ir sužeidžiama.
• Pigmentacijos pokyčiai. Odos spalvos pokyčiai gali atsirasti tiek dėl uždegimo, tiek dėl gydymo. Oda gali patamsėti arba pašviesėti.

Egzemos rūšys:

Egzema yra bendras terminas, apimantis kelias tos pačios rūšies odos ligas, kurios pasireiškia niežuliu ir uždegiminiais odos pažeidimais. Egzemos rūšys gali skirtis pagal ligos atsiradimo priežastis, simptomus, jų intensyvumą ir gydymo būdus.

Dažniausios egzemos rūšys yra atopinis dermatitas, kontaktinė egzema, seborėjinė egzema ir dishidrozinė egzema. Kiekviena iš jų turi savo charakteristikas ir reikalauja individualaus požiūrio į gydymą.

Atopinis dermatitas

Atopinis dermatitas, dar įvardijamas kaip tikroji egzema, yra lėtinė odos liga, dažniausiai prasidedanti vaikystėje. Dažniausi yra susijusi su alergine reakcija į tam tikrus alergenus arba aplinkos veiksnius, tokius kaip dulkių erkutės, gyvūnų plaukai, žiedadulkės arba maistas.

Atopinė odos egzema dermatitas pasireiškia sausa, niežtinčia ir paraudusia oda ant rankų, kojų, veido arba kaklo. Kartais atsiranda pūslelių arba šašų, kurie gali šlapiuoti ir infekuotis. Atopinės egzemos gydymas apima drėkinančius kremus ir vaistus alergijai gydyti — antihistamininius vaistus ir kortikosteroidus, kurie mažina uždegimą ir niežulį.

Kontaktinė egzema

Kontaktinė egzema yra odos uždegimas, atsirandantis dėl tiesioginio kontakto su dirgikliu. Kontaktinė egzema gali būti alerginė arba iritacinė. Alerginė kontaktinė egzema atsiranda dėl imuninio atsako į alergeną. Iritacinė kontaktinė egzema atsiranda dėl stipraus arba ilgalaikio dirginimo. Jos atsiradimui įtakos gali turėti įvairios cheminės medžiagos, valymo priemonės, muilas, dušo prausikliai, putos, klijai.

Kontaktinė egzema pasireiškia niežuliu, paraudimu ir pūslelėmis ant pažeistos odos vietos. Kontaktinei egzemai gydyti reikia vengti dirgiklio ir naudoti tepalus arba kremus, kurie ramina ir gydo odą.

Seborėjinė egzema

Seborėjinė egzema yra odos liga, paveikianti odos sritis, kuriose daug riebalinių liaukų. Seborėjinę egzemą gali sukelti padidėjusi riebalų gamyba, hormoniniai pokyčiai arba tam tikrų grybelių augimas. Šie grybeliai maitinasi riebalais ir sukelia uždegimą ir pleiskanojimą.

Seborėjinė odos egzema pasireiškia pleiskanojančia, paraudusia ir niežtinčia oda. Dažniausiai atsiranda ant galvos odos, veido, krūtinės arba nugaros. Seborėjinės egzemos gydymas apima šampūnus, tepalus ir prausiklius, turinčius priešgrybelinių arba keratolizinių komponentų.

Dishidrozinė egzema

Dishidrozinė egzema yra odos liga, kuri dažniausiai paveikia rankas ir pėdas. Šio tipo egzema yra susijusi su prakaitavimu ir stresu. Dishidrozinė pėdų ir rankų egzema pasireiškia ūmiais simptomais — mažomis vandeningomis pūslelėmis ant delnų ir padų. Pūslelės gali būti skausmingos ir niežtinčios, ir gali sprogti arba išdžiūti. Šio tipo egzema dažniausiai serga suaugę iki 50 m. žmonės. Dishidrozinę egzemą gydyti pasitelkiami kompresai, tepalai su kortikosteroidais arba kalcino inhibitoriais.

Kas sukelia egzemą?

Medicinoje vis dar nėra tikslaus ir vienareikšmio atsakymo į klausimą — kas sukelia egzemą? Tačiau vyrauja nuomonė, kad egzemos negali sukelti pavienis konkretus veiksnys. Veikiau liga atsiranda dėl kombinacijos veiksnių, netgi iš pažiūros tarpusavyje nesusijusių.

Manoma, kad pagrindinis ligos kaltininkas — išsekusi organizmo imuninė sistema, leidžianti organizme įsiveisti uždegimams ir infekcijoms. Taip pat nemažai įtakos turi ir nervinės sistemos susilpnėjimas dėl nuolatinio streso ir įtampos.

Egzemos priežastys gali skirtis priklausomai nuo jos tipo. Tačiau bendrai galima išskirti keletą veiksnių, kurie prisideda prie egzemos atsiradimo:

• Genetiniai ypatumai. Žmonės, sergantys egzema dažnai paveldi polinkį į įvairias alergijas ir silpną odos barjerą.
• Organizmo imuninės sistemos sutrikimas ar susilpnėjimas. Žmonių su atopiniu dermatitu imuninė sistema pernelyg stipriai reaguoja į nekenksmingus alergenus, bando kovoti su įvairiais išorės dirgikliais ir taip sukelia uždegiminę reakciją odoje.
• Išoriniai dirgikliai. Kontaktinė egzema dažniausiai atsiranda, kai oda reaguoja į tam tikras medžiagas (kosmetiką, tam tikrus audinius ar chemines medžiagas). Kontaktas su šiomis medžiagomis gali sukelti odos sudirginimą ar alerginę reakciją.
• Imuninės sistemos sutrikimas. Nusilpusi imuninė sistema leidžia organizme vystytis uždegimams ir infekcijoms.
• Stresas. Stresas gali paveikti imuninę sistemą ir padidinti uždegimą organizme, taip pat gali skatinti niežėjimą.
• Hormonų pokyčiai. Hormonų pokyčiai, pvz., nėštumo arba menopauzės laikotarpiu, gali turėti įtakos odos būklei ir egzemos pasireiškimui.
• Infekcijos. Įvairios infekcijos, pvz., bakterinės arba grybelinės, gali pažeisti odos barjerą ir sukelti egzemos paūmėjimą.

Kaip gydyti egzemą?

Egzemos gydymas daug priklauso nuo to, kokio tipo egzema sergate, dėl kokių priežasčių ji atsirado, jos simptomų ir pažeistos odos vietos. Tačiau bendrai egzema dažniausiai gydoma šiais būdais:

• Alergenų ir dirgiklių vengimas. Vienas iš svarbiausių būdų gydyti kontaktinei egzemai, tačiau svarbus ir kitoms egzemos rūšims. Yra svarbu vengti ar visiškai pašalinti alergenus ir dirgiklius, kurie gali sukelti ar pabloginti odos egzemą: tam tikri maisto produktai, chemikalai, kosmetika, audiniai, augalai, dulkės, žiedadulkės ir kt.
• Odos priežiūra ir drėkinimas. Sausa oda yra viena iš pagrindinių egzemos priežasčių ir veiksnių, pabloginančių simptomus. Todėl svarbu naudoti drėkinančias ir minkštinančias odos priemones, kurios padeda atstatyti odos barjerą ir sumažinti sausumą, pleiskanojimą ir niežėjimą. Drėkinimo priemonės turėtų būti be kvapų, dažų arba alkoholio. Itin svarbu drėkinti odą po dušo arba rankų plovimo. Kad dar labiau nesausintumėte odos, prauskitės drungnu, o ne karštu vandeniu. Maudydamiesi galite pridėti į vandenį nedidelį kiekį avižinių dribsnių, kurie mažina uždegimą ir niežulį.
• Antihistamininiai vaistai. Niežulys yra pagrindinis egzemos simptomas, kuris gali trukdyti miegoti ir kelti stresą. Antihistamininiai vaistai padeda sumažinti niežulį ir alerginę reakciją. Kai kurie antihistamininiai vaistai gali būti įsigijami ir be recepto, tačiau turėtų būti vartojami tik pagal gydytojo nurodymus.
• Priešuždegiminiai vaistai. Priešuždegiminiai vaistai slopina egzemos sukeltą uždegimą. Priešuždegiminiai vaistai gali būti tepami tiesiai ant pažeistos odos vietos ,taip pat gali būti leidžiami Intraveniniu būdu, arba vartojami tablečių forma. Tokie vaistai įsigijami tik su receptu ir turėtų būti vartojami tik pagal gydytojo nurodymus.
• Mityba. Mityba gali turėti įtakos egzemos simptomams ir eigai. Kai kurie žmonės turi alergiją arba netoleranciją tam tikriems maisto produktams, tokiems kaip pienas, kiaušiniai, kviečiai arba riešutai. Tokiu atveju reikia vengti šių produktų ir laikytis hipoalerginės dietos. Taip pat svarbu valgyti sveiką ir subalansuotą maistą. 
• Šviesos terapija. Šviesos terapija padeda suvaldyti egzemą, gerina bendrą odos būklę ir skatina jos atsinaujinimą. Terapijai pasitelkiama  šviesa panaši į dalį natūraliai saulės spinduliuojamo elektromagnetinio spektro, tačiau neturi žalingų UV spindulių, todėl yra visiškai saugi. Dažniausiai reikalingas ne vienas šviesos terapijos seansas.
• Intraveninė terapija. Lašelinių terapija drėkina organizmą ir padeda išvengti dehidratacijos, dėl kurios gali sausėti oda. Terapijai pasitelkiami vitaminai ir naudingosios medžiagos, kurios stiprina imuninę sistemą ir padeda jai kovoti su uždegimais. Lašelinių terapija padės išvengti nemalonių pojūčių ir pagerins bendrą odos būklę.

Ką daryti, kad išvengtumėte egzemos?

Nors nėra iki galo aišku, kas sukelia odos egzemą, egzemos prevencija yra įmanoma ir itin svarbi norint išvengti ligos pasikartojimo ar paūmėjimo. Pagrindiniai būdai, kuriuos galite pasitelkti, kad išvengtumėte egzemos arba sušvelnintumėte jos simptomus, yra šie:

• Nustatyti ir vengti alergenų ar dirgiklių, kurie gali sukelti ar pabloginti egzemą. Tai gali būti tam tikri maisto produktai, chemikalai, kosmetika, audiniai, augalai, dulkės, žiedadulkės ir kt. Jeigu nežinote, kam esate alergiški, galite atlikti specialius tyrimus alergijai nustatyti.
• Naudoti drėkinančias ir minkštinančias odos priemones, kurios padeda atstatyti odos barjerą ir sumažinti sausumą, pleiskanojimą ir niežėjimą. Odą yra svarbu drėkinti kasdien ir dažnai, ypač po maudynių ar dušo. Odą drėkinančias priemones galite rasti bet kurioje vaistinėje arba kosmetikos parduotuvėje, tačiau yra svarbu atkreipti dėmesį į priemonės sudėtį, kad išvengtumėte papildomų dirgiklių.
• Laikytis tinkamos higienos ir maudytis šiltu vandeniu su švelniomis prausimosi priemonėmis be kvapiųjų medžiagų ar dažiklių. Venkite naudoti karštą ar šaltą vandenį, nes tai gali tik padidinti odos sausumą ir sudirginimą.
• Dėvėti natūralius audinius (medvilnę, vilną), leidžiančius odai kvėpuoti ir nesukeliančius sudirginimo. Venkite sintetinių audinių, kurie gali sukelti prakaitavimą ir alergiją.
• Valgyti sveikai ir subalansuotai, vengiant maisto produktų, kurie gali sukelti alergiją arba uždegimą. Vietoje jų rinkitės maisto produktus, kurie turi priešuždegiminį ir antialerginį poveikį (riebi žuvis, brokoliai, mėlynės, vyšnios).
• Gerti pakankamai skysčių ir vengti alkoholio ar kofeino turinčių gėrimų, nes jie gali dehidratuoti organizmą ir padidinti odos sausumą.
• Valdyti stresą ir rasti būdų jį sumažinti, pvz., medituoti, atlikti kvėpavimo pratimus, sportuoti.
• Kreiptis į gydytoją ir laikytis jo nurodymų dėl vaistų ar kitų gydymo būdų vartojimo.

Ar egzema užkrečiama?

Iš esmės, odos egzema nėra užkrečiama liga ir negali būti perduodama kontaktuojant su sergančiuoju. Tačiau jeigu oda yra pažeista arba sudirginta, egzema gali būti užsikrėtusi bakterijomis arba grybeliais ir per kontaktą plisti į kitas kūno vietas arba persiduoti kitiems asmenims. Tokiu atveju reikia gydyti infekciją antibiotikais arba priešgrybeliniais vaistais. Infekcija gali sukelti odos paraudimą, patinimą, skausmą, šlapiavimą arba pūliavimą. Jeigu pastebite infekcijos požymių, svarbu laikytis higienos taisyklių ir kreiptis į gydytoją.

Egzema yra nemaloni ir nepatogi, tačiau dažna odos liga, kurią galima kontroliuoti ir gydyti. Jei kenčiate nuo egzemos, svarbu vengti odą dirginančių veiksnių ir naudoti drėkinamuosius kremus. Atsiradus egzemos požymiams, susisiekite su „Drops Clinic“ gydytojais specialistais. Jie pasirūpins jūsų sveikata, padės greitai atsikratyti ligos simptomų ir pagerins jūsų gyvenimo kokybę.