Kontracepcijos metodai yra neatsiejama kiekvienos moters gyvenimo dalis. Jie ne tik padeda išvengti nepageidaujamo nėštumo, bet ir gali būti naudingi sprendžiant tam tikras sveikatos problemas. Pavyzdžiui, levonorgestrelį išskirianti intrauterininė (hormoninė) spiralė gali sumažinti gausias menstruacijas, palengvinti endometriozės ar policistinių kiaušidžių sindromo simptomus. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad dauguma kontraceptinių priemonių, įskaitant spiralę, neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų, todėl dažnai rekomenduojama derinti kelis apsaugos metodus.
Apie gimdos spiralę vis dar sklando daugybė mitų, vienas jų – kad ji gali „iškeliauti“ į kitas kūno vietas. Tai nėra tiesa. Tinkamai įstatyta spiralė lieka gimdoje, o vienintelė reta komplikacija gali būti jos iškritimas. Tyrimai rodo, kad spiralės iškritimo tikimybė siekia vos apie 2-10%, dažniausiai per pirmuosius mėnesius po įdėjimo. Dėl šios priežasties gydytojai rekomenduoja reguliarius patikrinimus, ypač pirmaisiais mėnesiais, siekiant įsitikinti, jog ji vis dar savo vietoje.
Svarbu ir tai, kad gimdos spiralė yra viena patikimiausių ilgalaikės kontracepcijos priemonių, kurios efektyvumas siekia net 99%. Priklausomai nuo tipo, spiralė gali būti naudojama iki 5 metų. Hormoninė spiralė ne tik apsaugo nuo nėštumo, bet ir sumažina menstruacinį kraujavimą, o varinė spiralė – puiki alternatyva moterims, kurios negali arba nenori naudoti hormoninių kontraceptikų.
Kas yra kontraceptinė spiralė?
Intrauterininė spiralė yra kontraceptinė priemonė, įvedama į moters gimdą. Šios spiralės pagamintos iš inertinių plastikų ir metalų arba jų derinių, ir gali būti dengtos hormonais ar variu.
Lietuvoje populiariausios trijų rūšių intrauterininės spiralės: variu dengta „T” formos spiralė, variu dengta „pasagėlės” formos spiralė, bei hormoninė „T” formos spiralė.
Pagrindiniai skirtumai tarp hormoninių ir varinių spiralių slypi jų veikimo principuose ir galimame šalutiniame poveikyje. Hormoninės spiralės veikia išskirdamos hormonus, kurie reguliuoja gimdos funkcijas, o varinės spiralės – vario jonus, kurie trukdo spermatozoidų veiklai.
Be to, gydytojai-ginekologai gali rekomenduoti kontraceptines spirales ne tik siekiant apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo, bet ir dėl kitų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, menoragijos (gausaus kraujavimo menstruacijų metu), endometriozės ar menopauzės simptomams švelninti.
Spiralės tipai
- Hormoninė spiralė – šios spiralės išskiria progestino tipo hormoną levonorgestrelį, kuris tirština gimdos kaklelio gleives, apsunkindamas spermatozoidų judėjimą ir kartais sustabdydamas ovuliaciją.
- Varinė spiralė – nehormoninė alternatyva, kuri veikia išskirdama vario jonus. Tai ne tik trukdo spermatozoidams pasiekti kiaušinėlį, bet ir keičia gimdos terpę, todėl ji tampa nepalanki kiaušinėlio implantacijai.
Spiralių skirtumai
| Hormoninė spiralė | Nehormoninė (varinė) spiralė | |
| Mažina kraujavimą per mėnesines | Taip | Ne |
| Mažina mėnesinių spazmus | Taip | Ne |
| Galimi hormoniniai šalutiniai poveikiai | Taip, apie 5 % vartotojų gali jausti hormoninius šalutinius poveikius (pvz., galvos skausmus, krūtų jautrumą, nuotaikos pokyčius ar aknę). | Ne, natūralus mėnesinių ciklas ir hormoniniai pokyčiai išlieka tokie patys. |
| Iš ko pagaminta? | Plastikas ir nedidelis kiekis progestogeno hormono levonorgestrelio. | Varis ir plastikas. |
| Kaip greitai pradeda veikti? | Hormoninė spiralė apsaugo nuo nėštumo po vienos savaitės, todėl pirmąsias 7 dienas po įdėjimo reikia naudoti papildomas apsaugos priemones, pavyzdžiui, prezervatyvus, arba susilaikyti nuo lytinių santykių. | Varinė spiralė pradeda veikti iškart po įdėjimo ir gali būti naudojama kaip skubi kontracepcija po nesaugaus lytinio akto per pastarąsias 7 dienas. |
| Poveikis menėsinėms | Laikui bėgant mėnesinės tampa lengvesnės, trumpesnės ir mažiau skausmingos. Dauguma moterų ilgainiui visiškai nustoja kraujuoti. | Varinė spiralė gali padidinti kraujavimą per mėnesines, jos gali tapti ilgesnės ir skausmingesnės. |
Spiralės privalumai ir trūkumai
Kiekviena kontracepcijos priemonė turi savų ypatybių, todėl svarbu gerai apsvarstyti, kuris metodas geriausiai atitinka jūsų poreikius.
Privalumai
- Ilgalaikis veikimas: Priklausomai nuo tipo, spiralė suteikia kontraceptinę apsaugą nuo 3 iki 5 metų.
- Didelis efektyvumas: Gimdos spiralė yra vienas patikimiausių kontracepcijos metodų, užtikrinantis daugiau nei 99% apsaugą nuo nėštumo.
- Patogumas: Skirtingai nei kontraceptinės tabletės ar kitos kasdienės priemonės, spiralė veikia savaime – nereikia kasdien prisiminti išgerti tabletę ar rūpintis papildomomis priemonėmis.
- Teigiamas poveikis mėnesinių ciklui: Kai kurie spiralės tipai gali turėti teigiamą įtaką mėnesinių ciklui – mažinti skausmą ir kraujavimą per menstruacijas. Tai yra ypač naudinga moterims, kenčiančioms nuo gausių ar skausmingų mėnesinių.
Trūkumai
- Galimi šalutiniai poveikiai: Nors spiralės dažnai yra saugios ir gerai toleruojamos, jos gali sukelti šalutinius poveikius, tokius kaip svorio pokyčiai, nuotaikos svyravimai, nereguliarus kraujavimas, bei kiti.
- Neapsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų: Gimdos spiralės neapsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų, todėl reikėtų naudoti papildomą apsaugą, pvz., prezervatyvus, siekiant išvengti LPI.
Kaip vyksta spiralės įvedimas?
Spiralės įvedimas į gimdą atliekamas ambulatoriškai. Procedūra dažniausiai atliekama:
- 2-6 mėnesinių ciklo dieną, nepasibaigus kraujavimui, kol dar prasivėręs gimdos kaklelis;
- 4-5 dieną po persileidimo ar nėštumo nutraukimo;
- 3-6 mėn. po gimdymo.
Spiralės įdėjimas paprastai yra tiek skausmingas, kiek moterys jaučia skausmo menstruacijų metu s ir trunka vos kelias minutes. Procedūra pradedama nuo to, kad suspausta spiralė įdedama į specialų sterilų plastikinį švirkštą-vamzdelį. Pacientė tada patogiai atsisėda ant ginekologinės kėdės, kur makštis atsargiai išplėčiama skėtikliais, išvaloma ir dezinfekuojama. Gimdos kaklelio priekinė lūpa suimama žnyplėmis ir gimdos ertmės gylis tiksliai išmatuojamas zondu. Taip pat gali būti naudojami vietiniai anestetikai skausmo numalšinimui.
Tolimesnėje procedūros eigoje, švirkštas su suspausta spirale įvedamas į gimdos kaklelio kanalą. Naudojant stūmoklį, spiralė greitai ir švelniai išstumiama į gimdos ertmę, kur ji natūraliai išsiskleidžia. Įprastai praėjus 15-30 min. po procedūros pacientė išleidžiama namo poilsiui.
Spiralės priežiūra ir galimos komplikacijos
Po spiralės įvedimo procedūros, gydytojas paskiria kito apsilankymo datą, įprastai – po 3 savaičių. Vėliau rekomenduojama apžiūra po 3 mėnesių, o ilgainiui – kartą per metus.
Pirmąsias 7-10 dienų po procedūros reikėtų vengti maudynių atviruose vandens telkiniuose, baseine ar vonioje, nenaudoti tamponų ir susilaikyti nuo lytinių santykių.
Pirmus kelis mėnesius po procedūros, kūnas prisitaiko prie pokyčių, todėl gali pasireikšti šie pojūčiai:
- Lengvas maudimas apatinėje pilvo dalyje;
- Krūtų jautrumas;
- Gausesnės ir nereguliarios mėnesinės (vėliau dažniausiai sutrumpėja, tampa lengvesnės arba visai išnyksta);
- Nedidelis tepimas ne mėnesinių metu, kuris gali trukti iki 6 mėnesių po įvedimo.
Tai visiškai normali organizmo reakcija. Tačiau svarbu stebėti savo savijautą ir atpažinti galimus komplikacijų požymius.
Komplikacijų požymiai
- Stiprus, nuolat stiprėjantis skausmas apatinėje pilvo dalyje, kurio nepalengvina vaistai nuo skausmo;
- Karščiavimas (aukšta temperatūra, šaltkrėtis);
- Pakitusios makšties išskyros (nemalonus kvapas, pakitusi spalva ar konsistencija);
- Gausus kraujavimas (ne mėnesinių metu);
- Skausmas ar kraujavimas lytinių santykių metu.
Intrauterininės spiralės pašalinimas
Nors intrauterinė spiralė yra ilgalaikė ir patikima kontracepcijos priemonė, ateina metas, kai ją reikia pašalinti. Tam gali būti kelios priežastys:
- Pasibaigęs galiojimo laikas – kiekviena spiralė turi nustatytą naudojimo laiką, kuris priklauso nuo jos tipo ir gamintojo. Svarbu laikytis rekomenduojamų keitimo terminų, kad išliktų maksimali apsauga.
- Planuojamas nėštumas – jei nusprendėte susilaukti vaikelio, spiralę galima pašalinti bet kuriuo metu, o vaisingumas dažniausiai atsistato iškart.
- Šalutinis poveikis – jei patiriate gausų kraujavimą, stiprius galvos skausmus ar nuolatinį skausmą pilvo srityje, gydytojas gali rekomenduoti spiralės pašalinimą.
- Pasislinkusi ar pažeista spiralė – retais atvejais spiralė gali iš dalies ar visiškai iškristi iš gimdos (pavyzdžiui dėl menstruacinių gimdos spazmų) arba net lūžti, todėl būtina kuo greičiau kreiptis į specialistą.
- Nėštumas su spirale – nors tokie atvejai yra reti, pastojus su spirale būtina nedelsiant pasitarti su gydytoju dėl tolimesnių veiksmų.
- Lytiškai plintanti liga (LPL) – kai kuriais atvejais, diagnozavus LPL, gydytojas gali rekomenduoti pašalinti spiralę, ypač jei kyla uždegimo rizika.
Kaip vyksta pašalinimo procedūra?
Nepriklausomai nuo intrauterinės spiralės tipo – ar tai būtų varinė, ar hormoninė – pašalinimo procedūra išlieka tokia pati.
Procedūros metu pacientė atsisėda ant ginekologinės kėdės. Gydytojas į makštį įveda specialų instrumentą – skėtiklį, kuris praplečia makšties angą ir suteikia geresnį matomumą.
Spiralės siūlai paprastai lieka išlindę iš gimdos kaklelio į makštį. Naudodamas specialų griebimo įrankį, gydytojas švelniai traukia už siūlų, kad ją išimtų
Kartais gali pasitaikyti situacijų, kai gydytojas negali lengvai pasiekti arba matyti spiralės siūlų. Tokiu atveju naudojamas specialus kabliukas ar kitas instrumentas, padedantis juos ištraukti į matomą vietą.
Kad procedūra būtų kuo komfortiškesnė, prireikus gali būti skiriami skausmą malšinantys vaistai, todėl diskomfortas dažniausiai būna minimalus.
Ar galima pastoti iš karto po spiralės pašalinimo?
Taip, moteris gali pastoti iškart po spiralės pašalinimo. Varinė spiralė neturi hormonų, todėl vaisingumas atsistato iš karto. Hormoninės spiralės atveju hormonų poveikis gali išlikti trumpą laiką, tačiau daugeliui moterų ovuliacija atsinaujina jau kitą mėnesį.
Jei nenorite iš karto pastoti, svarbu iškart po pašalinimo pasirūpinti kita kontracepcijos priemone. O jei planuojate nėštumą, gydytojas gali patarti, kaip geriausiai pasiruošti sveikam pastojimui.
Apibendrinimui
Gimdos spiralė – tai patikima ir ilgalaikė kontracepcijos priemonė, kuri gali būti puikus pasirinkimas moterims, ieškančioms efektyvaus, patogaus ir mažai priežiūros reikalaujančio apsaugos būdo. Ji ne tik apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo, bet ir gali turėti papildomų naudų sveikatai, tokių kaip menstruacinio kraujavimo sumažinimas ar tam tikrų ginekologinių sutrikimų palengvinimas.
Tačiau svarbu prisiminti, kad kiekviena moteris yra unikali, todėl tinkamiausią kontracepcijos metodą reikėtų rinktis individualiai, atsižvelgiant į sveikatos būklę ir gyvenimo būdą. Norint priimti geriausią sprendimą, rekomenduojama pasitarti su gydytoju-ginekologu, kuris įvertins jūsų poreikius ir padės išsirinkti tinkamiausią sprendimą.