kovo 20 D.

Reumatoidinio Artrito Simptomai ir Gydymo Galimybės

Artritas

Reumatoidinis artritas (RA) yra lėtinė autoimuninė liga, sukelianti sąnarių uždegimą, skausmą ir sustingimą. Ji gali pažeisti ne tik sąnarius, bet ir kitas kūno sistemas. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius RA simptomus, ligos progresavimo stadijas, diagnostikos metodus bei gydymo būdus, įskaitant medikamentinę terapiją ir mitybos vaidmenį kovojant su liga.

Kas yra reumatoidinis artritas?

Reumatoidinis artritas (RA) yra lėtinė, progresuojanti autoimuninė liga, kuri labiausiai pažeidžia sąnarius, ypač pirštų, riešų, ir pėdų, veikdama juos simetriškai abejose kūno pusėse. Tai yra uždegiminės kilmės sutrikimas, kurio metu organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja pačio kūno audinius, taip sukeldama nuolatinius uždegiminius procesus sąnariuose.

Epidemiologinių tyrimų duomenimis, reumatoidinio artrito paplitimas Lietuvoje yra apie 0,55% suaugusiųjų, o moterys šia liga serga 2-3 kartus dažniau nei vyrai. Ligos atvejai fiksuojami įvairaus amžiaus žmonėms, įskaitant ir vaikus, tačiau dažniausiai reumatoidiniu artritu serga 40-70 metų amžiaus asmenys.

Reumatoidinis artritas gali paveikti daugiau nei tik sąnarius. Kai kuriems žmonėms ši liga gali pakenkti įvairioms kūno sistemoms, įskaitant odą, akis, plaučius, širdį ir kraujagysles, rodydama, kad RA yra daug daugiau nei paprastas sąnarių uždegimas. Tai sudėtinga liga, turinti ilgalaikių pasekmių pacientų sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Reumatoidinio artrito simptomai

Reumatoidinis artritas gali pažeisti ne tik sąnarius, bet ir kitas kūno sistemas, tokias kaip oda, akys, plaučiai, širdis, inkstai ir kraujagyslės. Ligos simptomai gali skirtis tarp žmonių ir keistis laikui bėgant.

RA, susijusio su sąnariais simptomai

  • Skausmas, patinimas, sustingimas ir jautrumas daugiau nei viename sąnaryje, ypač rytais ar po ilgesnio nejudrumo laikotarpio.
  • Sąnarių simetrija, t.y., simptomai pasireiškia tose pačiose sąnarių grupėse abejose kūno pusėse.
  • Pradiniuose etapuose dažniausiai pažeidžiami mažesni sąnariai (plaštakos, riešai, pėdos), o ligai progresuojant – didesni sąnariai (alkūnės, keliai, klubai).

Bendrieji simptomai

  • Nuovargis, karščiavimas, apetito stoka.
  • Bendras negalavimas, svorio mažėjimas.
  • Poodiniai mazgeliai aplink spaudimo taškus.

Kiti simptomai

  • Odos bėrimai ar sausumas.
  • Akių dirglumas ar sausumas. 
  • Plaučių ir širdies pažeidimai.
  • Problemos su nervų audinių ir seilių liaukomis.
  • Kaulų čiulpų ar kraujagyslių pažeidimai.

Reumatoidinio artrito (RA) stadijos

Reumatoidinis artritas (RA) yra suskirstytas į keturias stadijas, kiekviena iš jų charakterizuojasi specifiniais simptomais ir progresavimu:

  1. Ankstyvoji RA stadija 

    Prasideda sąnarių uždegimu, kuris sukelia skausmą, sustingimą ir patinimą, bet dar nekenkia kaulams. Simptomai gali būti nepastovūs, o diagnozavimas šiuo laikotarpiu yra sudėtingas dėl neaiškių simptomų.
  2. Vidutinio sunkumo RA stadija

    Pasižymi sinovinio dangalo uždegimu, kuris pradeda daryti žalą sąnario kremzlei ir kaulams. Sąnarių mobilumas sumažėja, o skausmas tampa ryškesnis. Ankstyvieji RA antikūnai gali būti nustatyti kraujyje, tačiau kai kurie pacientai išlieka seronegatyvūs.
  3. Sunki RA stadija

    Yra pastebima dėl tolesnio kaulų ir kremzlių pažeidimo, sukeliančio didesnį skausmą, patinimą ir mobilumo praradimą. Šioje stadijoje gali atsirasti akivaizdžios deformacijos, pavyzdžiui, iškrypę pirštai ar sustorėję sąnariai.
  4. Paskutinė RA stadija

    Uždegimas liaujasi, tačiau sąnariai nebefunkcionuoja dėl sunykimo ar kaulų suaugimo (ankilozės). Nors uždegimo nebėra, pacientai vis dar gali patirti skausmą ir mobilumo apribojimus.

Perėjimas nuo ankstyvosios iki paskutinės stadijos gali užtrukti daug metų ir ne visi pacientai susiduria su visomis stadijomis. Kartais liga gali pereiti į neaktyvią fazę arba remisiją, kai simptomai laikinai išnyksta.

Kaip diagnozuojamas reumatoidinis artritas?

Reumatoidinį artritą diagnozuoti gali būti tikras iššūkis. Jo simptomai, tokie kaip sąnarių sustingimas ir uždegimas, gali būti klaidingi, nes panašių požymių sukelia ir daugelis kitų sveikatos būklių. Be to, nėra vieno universalaus tyrimo, kuris vienareikšmiškai patvirtintų ar paneigtų šią diagnozę.

Apsilankymas pas šeimos gydytoją

Kai jaučiate nuolatinį sąnarių diskomfortą, pirmasis žingsnis – vizitas pas šeimos gydytoją. Gydytojas apžiūrės jūsų sąnarių vietas , įvertins jų patinimą bei judrumą ir išsamiai išklausys simptomus. Šis etapas yra kritinis, nes ankstyva ir tiksli diagnostika gali žymiai palengvinti gydymo procesą.

Kraujo Tyrimai

Nors nėra vieno kraujo tyrimo, kuris galėtų absoliučiai patvirtinti RA, keli tyrimai gali padėti nustatyti ligos buvimą:

  • Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) ir C-reaktyvusis baltymas (CRB) yra skirti uždegimo lygiui įvertinti.
  • Bendras kraujo tyrimas – naudojamas įvertinti kraujo forminių elementų (leukocitų, eritrocitų, trombocitų ir kt.) kiekį. Pagal rezultatus galima daryti išvadas apie imunitetą, organizmo gebą pernešti deguonį į ląsteles bei kraujo krešėjimą.
  • Reumatoidinis faktorius ir anti-CCP antikūnai – šie baltymai ir antikūnai, dažniausiai susiję su RA diagnozavimu ar atmetimu.

Papildomi tyrimai

Siekiant tiksliai nustatyti, koks artritas kamuoja pacientą, gali būti atliekami radiologiniai tyrimai: rentgenograma ar magnetinis rezonansas. Šie tyrimai leidžia gydytojams įvertinti sąnarių uždegimą bei pažeidimus ir sekti ligos eigą.

Gydymas 

Reumatoidinio artrito (RA) gydymas yra individualus, atsižvelgiant į ligos intensyvumą bei paciento sveikatos būklę. Ankstyvas gydymas yra būtinas norint sulėtinti ligos progresavimą. Pastebėjus pirmuosius simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į specialistus.

Vaistai

Medikamentinis gydymas yra pagrindinis RA gydymo metodas. Gali būti naudojami šie vaistai:

  1. NVNU (Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo) – skirti malšinti skausmą, sumažinti  patinimus ir slopinti uždegimus.
  2. Steroidiniai hormonai: stiprūs priešuždegiminiai vaistai, kurie taip pat veikia autoimuninius procesus. 
  3. Sintetiniai ligą modifikuojantys vaistai: Tokie vaistai slopina imuninę sistemą ir stabdo ligos progresavimą. Jie pradeda veikti lėtai, tačiau yra efektyvūs ilgalaikiam vartojimui.
  4. Biologiniai vaistai: Šios biologinės medžiagos, kaip antikūnai ir baltymai, veikia konkrečias imuninės sistemos dalis ir mažina sąnarių skausmą, tinimą bei sąstingį.

Terapija ir chirurgija

Be medikamentinio gydymo, svarbų vaidmenį atlieka kineziterapija, padedanti išlaikyti sąnarių lankstumą. Jei vaistai nepakankamai veiksmingi, gali būti svarstoma chirurginė intervencija, įskaitant sąnarių keitimo operaciją ar kitas procedūras. Tokios operacijos gali pagerinti sąnarių funkciją ir sumažinti skausmą.

Mityba sergant reumatoidiniu artritu

Nors specifinės dietos RA gydymui nėra, tam tikri maisto produktai gali padėti mažinti uždegimą, skausmą ir patinimą, taip pat prisidėti prie svorio kontrolės, sumažinant sąnarių apkrovą.  Šie produktai taip pat gali pagerinti bendrą sveikatą.

Viduržemio jūros dieta
Ši dieta yra turtinga vaisiais, daržovėmis, pilno grūdo produktais, žuvimi, alyvuogių aliejumi, riešutais ir pupelėmis. Tyrimai rodo, kad Viduržemio jūros dieta mažina uždegimą ir gerina RA simptomus, pavyzdžiui, sąnarių skausmą ir rytinį sąstingį.

Omega-3 riebalų rūgštys
Žuvys, riešutai ir sėklos turi daug omega-3, kurie mažina uždegimą bei sąnarių skausmą ir tinimą, stiprina kaulinę sistemą. Omega-3 taip pat gerina širdies sveikatą, mažindama riebalų kiekį kraujyje. Taip pat  turi įtakos prevenciškai nuo kraujagyslių užsikimšimo. 

Rekomenduojami maisto produktai:

  • Pupelės: gausios skaidulų, kurios padeda mažinti uždegimą, ir baltymų, stiprinančių raumenis aplink sąnarius.
  • Brokoliai: gausūs vitaminų A ir C, saugančių nuo laisvųjų radikalų, kurie gali pažeisti ląsteles ir paaštrinti RA.
  • Vyšnios: Turi antioksidantų, kurie mažina uždegimą.
  • Žuvis: Lašiša, sardinės, tunas ir kitos žuvys, yra puikūs omega-3 šaltiniai.
  • Žalioji arbata: Turi polifenolių, kurie gali sumažinti uždegimą.
  • Alyvuogių aliejus: Ypatingai tyras alyvuogių aliejus yra turtingas naudingais polifenoliais.
  • Pilno grūdo produktai: Padeda sumažinti uždegimą ir kontroliuoti svorį.

Taip pat, kovojant su uždegimais, kartu su tinkama mityba puiki papildoma priemonė gali būti priešuždegiminės lašelinės. Šios lašelinės, papildytos ne tik vitaminais B1, B6, C bei magniu, bet ir medikamentais, kurie mažina uždegimą, skausmą, bendrą silpnumo jausmą. Jos taip pat stiprina imunitetą, ramina nervų sistemą bei suteikia energijos.

Maisto produktai, kurių reikėtų vengti

Venkite perdirbtų maisto produktų, tokių kaip ant riebalų kepto maisto, raudonos mėsos, perteklinio cukraus ir druskos, nes jie gali padidinti uždegimą ir apsunkinti svorio kontrolę.

Sveika mityba gali padėti jaustis geriau sergant RA, tačiau nepamirškite, kad profesionalus gydymas yra būtinas.

Išvados

Reumatoidinis artritas (RA) yra sudėtinga autoimuninė liga, galinti pažeisti ne tik sąnarius, bet ir įvairias kūno sistemas. Ankstyva diagnostika ir tinkamai parinktas gydymas padeda sulėtinti ligos progresavimą bei pagerinti gyvenimo kokybę. Medikamentai, kineziterapija ir subalansuota mityba yra svarbūs veiksniai, padedantys valdyti ligos simptomus ir mažinti uždegimą. Nors RA nėra visiškai išgydoma, tinkamas gydymas leidžia pacientams gyventi aktyvų ir visavertį gyvenimą.