Pūslelinė, arba herpesas, yra viena iš labiausiai paplitusių virusinių infekcijų, kuri paliečia įvairaus amžiaus žmones ir sukelia daug nepatogumų tiems, kuriems tenka su ja susidurti. Šiame straipsnyje gilinamasi į šios klastingos infekcijos simptomus ir pažangiausius gydymo būdus. Nuo niežtinčių pūslelių iki skaudančių opų — sužinokite, kaip atpažinti herpeso požymius ir ką daryti, kad jis kuo mažiau trukdytų jūsų kasdieniam gyvenimui.
Kas yra herpesas?
Herpesą, dar vadinama pūsleline, sukelia Herpes simplex virusas (HSV). Šis virusas gali pasireikšti įvairiomis formomis – dažniausiai tai skausmingos, šlapiuojančios pūslelės ant lūpų, burnos ar lytinių organų. Nors pūslelės išnyksta savaime per kelias savaites, pats virusas lieka organizme visam gyvenimui. Tai reiškia, kad infekcija gali atsinaujinti bet kuriuo metu, ypač kai imunitetas nusilpsta.
Herpeso infekcija nėra pilnai išgydoma – kartą patekęs į organizmą, virusas išlieka jame visam gyvenimui. Kadangi jis integruojasi į žmogaus ląstelių DNR, visiškai jo pašalinti nepavyksta. Antibiotikai čia neveiksmingi, nes šis virusas yra virusinės kilmės, tačiau specialūs antivirusiniai vaistai gali padėti suvaldyti simptomus ir sumažinti infekcijos paūmėjimų dažnumą.
Herpesas yra labai paplitęs – manoma, kad net 2 iš 3 jaunesnio amžiaus žmonių nešioja šį virusą. Nors dauguma užsikrėtusiųjų nejaučia jokių simptomų, kai kuriems virusas gali tapti rimtesne problema, ypač jei jis pažeidžia centrinę nervų sistemą ar vidaus organus. Todėl svarbu žinoti apie šią infekciją ir imtis priemonių jos paūmėjimams valdyti.
Rūšys
Herpes simplex virusas (HSV) skirstomas į du pagrindinius tipus: HSV-1 ir HSV-2, kurie sukelia skirtingus simptomus.
HSV-1 dažniausiai sukelia burnos herpesą. Šis viruso tipas pasireiškia pūslelėmis aplink burną ar ant veido. Tai labiausiai paplitęs tipas.
HSV-2 yra dažniausia genitalijų herpeso priežastis. Šis tipas sukelia opas ant arba aplink lytinius organus, išangę, sėdmenis ir vidines šlaunis. Kartais opos gali išsivystyti ir makštyje.
Nors kiekvienas viruso tipas paprastai siejamas su tam tikra herpeso forma (HSV-1 su burnos ir HSV-2 su genitalijų), abu tipai gali būti perduoti per oralinį ar genitalinį kontaktą, todėl abu gali sukelti tiek burnos, tiek genitalijų herpesą. Tai reiškia, kad žmonės, sergantys genitalijų herpesu, kartais gali būti užsikrėtę HSV-1, o HSV-2, nors ir rečiau, taip pat gali sukelti burnos herpesą.
Kaip užsikrečiama herpesu?
HSV-1 tipo herpesas plinta oro lašeliniu būdu arba per artimą kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu, dažniausiai per tiesioginį kontaktą su burnos gleivine ar seilėmis. Virusas paprastai pažeidžia lūpas, burnos gleivinę ir, retais atvejais, veido odą, akis ar centrinę nervų sistemą. Infekcija taip pat gali būti perduodama dalijantis lūpų kosmetika, gėrimais ar bučiuojantis. Be to, herpeso virusas trumpą laiko tarpą gali išlikti gyvybingas ant odos, rūbų ar plastiko paviršių.
Kita herpeso formos rūšis, HSV-2, dažniausiai plinta per lytinius santykius ar gimdymo metu, paveikdamas išorinius lytinius organus. Net ir be akivaizdžių simptomų, užsikrėtę asmenys gali platinti virusą. Prieš atsirandant matomiems simptomams, dažnai jaučiamas perštėjimas, deginimas ar dilgčiojimas paveiktoje srityje. Netrukus ima formuotis mažos pūslelės, kurios vėliau pratrūksta, susidaro šašai, o galiausiai oda sugija.
Pūslelinės simptomai
Herpeso virusas yra klastingas dėl jo gebėjimo likti nepastebėtam: dažnai jis nesukelia jokių simptomų, todėl asmenys net neįtaria, kad yra užsikrėtę. Kai pasireiškia, simptomai gali skirtis nuo lengvų iki sunkių ir priklauso nuo viruso rūšies bei lokalizacijos.
Bendrieji Simptomai:
- Niežulys ir bėrimas: Dažni simptomai tiek veide, tiek lytinių organų srityje.
- Šašai ir žaizdelės: Dažniausiai atsiranda ant lūpų ar lytinių organų.
- Skaidrios vandeningos pūslelės: Atsiranda ant paraudusios odos ar gleivinės, sukelia skausmą ir deginimo pojūtį.
- Limfmazgių padidėjimas: Ypač būdingas lytinių organų herpesui, kartu su bendru negalavimu, karščiavimu, raumenų ir galvos skausmais.
Lokalizuoti Simptomai:
- Herpes ant lūpų ir veido: Pasižymi trumpesniais, lengvesniais epizodais su minimaliu diskomfortu. Bėrimai dažniausiai atsiranda ant lūpų krašto, retai – ant skruostų ar nosies.
- Herpes urnoje: Dažnai pasitaiko vaikams, sukelia skausmingumą ir deginimą burnos gleivinėje, dantenose. Erozijos atsiranda per kelias dienas po simptomų pradžios ir gali trukti iki 14 dienų.
- Herpes ant lytinių organų: Pradiniai simptomai, tokie kaip dilgčiojimas ir skausmingumas, pasireiškia po lytinių santykių su užsikrėtusiuoju. Pacientams taip pat gali pasireikšti bendras silpnumas, karščiavimas, ir padidėję limfmazgiai kirkšnyse. Bėrimai gali trukti iki šešių savaičių, o virusas išlieka aktyvus ir po jų sugijimo.
Pakartotiniai atvejai: Herpes virusas, likęs organizme, periodiškai suaktyvėja, sukeldamas naujus bėrimus ir erozijas tose pačiose vietose. Dažnis ir sunkumas gali skirtis: kai kuriems asmenims infekcija pasikartoja kelis kartus per metus, kitiems – rečiau.
Ar Herpes virusas pavojingas?
Pūslelinė daugumai žmonių nėra pavojinga, net jei ir susiduriama su pakartotinais viruso simptomų epizodais. Tačiau herpes simplex infekcija gali būti rimtesnė sveikatos problema naujagimiams ir žmonėms su silpna imunine sistema. Taip pat nėščioms moterims, žmonėms su transplantuotais organais ar sergantiems vėžiu bei ŽIV yra svarbu nedelsiant informuoti gydytoją apie bet kokius galimus herpes simptomus.
Žmonės su silpna imunine sistema gali susidurti su komplikacijomis, pavyzdžiui, herpes simplex infekcija stemplėje. Jų paūmėjimai gali pasireikšti dažniau ir su intensyvesnėmis opomis. Naujagimiams herpeso infekcija gali sukelti smegenų uždegimą ir plisti po visą kūną, keldama grėsme gyvybei.
Pūslelinės gydymas
Nors pūslelinės simptomai dažniausiai išnyksta savaime, tinkamai gydomi jie gali praeiti kur kas greičiau. Antivirusiniai preparatai, tokie kaip kremai ir tepalai, mažina deginimo jausmą ir niežėjimą, o tabletės bei injekcijos sutrumpina paūmėjimų trukmę.
Tiems, kuriems pasireiškia dažnos lytinių organų pūslelinės atakos, kasdienis antivirusinių tablečių vartojimas gali ne tik mažinti paūmėjimų skaičių, bet ir sumažinti infekcijos plitimo partneriui riziką.
Be to, svarbu imtis priemonių, kurios padėtų sumažinti pūslelinės paūmėjimų atsiradimą, ypač stiprinant imuninę sistemą.Vitaminų lašelinės yra puiki galimybė tai padaryti. Praturtintos galingu multivitaminų ir mineralų kompleksu, jos ne tik sustiprins imunitetą, bet ir padės atsikratyti nuovargio, pagerins koncentraciją bei išlaikys aktyvumą ir produktyvumą.
Kaip pagreitinti opų gijimą:
Antivirusiniai vaistai yra veiksmingiausias būdas, tačiau ir namų gynimo priemonės gali suteikti greitą palengvėjimą. Lytinių organų opoms maloniai veikia šiltos vonios, o tarp jų svarbu palaikyti sausumą ir dėvėti medvilninius apatinius. Skausmui šalinti tinka ledo paketai ir vaistai nuo skausmo, pavyzdžiui, ibuprofenas.
Burnos opoms gydyti tinka vietiniai skausmą malšinantys kremai su lidokainu ar benzokainu. Šalto kompresai ir lūpų balzamas gali būti naudingi, bet svarbu atsiminti, jog lūpų balzamą, po panaudojimo pūslelinės metu, reikia išmesti. Opų krapštymas gali sulėtinti gijimą, todėl geriau to vengti.