Nėštumas – ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris nuo pat pirmųjų dienų sukelia daugybę pokyčių organizme. Vos tik įvykus apvaisinimui, moters kūnas pradeda ruoštis naujos gyvybės išnešiojimui. Aktyvuojasi hormonų veikla, keičiasi fiziologiniai procesai ir organizmo poreikiai. Šie pokyčiai daro įtaką ne tik fizinei, bet ir emocinei moters savijautai.
Labai svarbu atpažinti pirmuosius nėštumo simptomus, nes ankstyvas jų pastebėjimas leidžia greičiau pasirūpinti tinkama sveikatos priežiūra, koreguoti gyvenimo būdą, mitybą bei pasirengti besikeičiantiems organizmo poreikiams. Tai užtikrina ne tik gerą moters savijautą, bet ir saugią aplinką besivystančiam vaisiui.
Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis. Toliau aptarsime 10 pagrindinių ankstyvųjų nėštumo simptomų, taip pat pateiksime rekomendacijas, kada atlikti nėštumo testą, bei kada verta kreiptis į gydytoją – akušerį – ginekologą.
10 pagrindinių ankstyvųjų nėštumo požymių
1. Vėluojančios mėnesinės
Dažniausias ir lengviausiai atpažįstamas nėštumo požymis – vėluojančios mėnesinės. Jei menstruacijų ciklas visada buvo reguliarus, tačiau šįkart mėnesinės neprasideda laiku, tai gali būti pirmasis ženklas, jog pastojote.
Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei (vidiniam gimdos dangalui). Dėl to menstruacinis ciklas sustoja iki pat gimdymo.
Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą. Menstruacijų ciklas gali sutrikti ir dėl kitų priežasčių: streso, per intensyvių treniruočių, griežtų dietų, hormonų pusiausvyros sutrikimų ar kitų veiksnių, galinčių paveikti ciklo reguliarumą.
2. Lengvas kraujavimas
Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas. Nors iš pradžių tai gali kelti nerimą, lengvas kraujavimas arba rusvas išskyrų patepliojimas gali būti visiškai natūralus ženklas, jog apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina gimdos gleivinėje.
Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Šis kraujavimas gali prasidėti panašiu metu, kaip turėtų būti įprastos mėnesinės, todėl kai kurios moterys jį lengvai supainioja su vėluojančiomis ar itin lengvomis menstruacijomis.
Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės – dviejų. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys dėl kurio nerimauti neverta. Tačiau jeigu kraujavimas tampa gausus arba atsiranda stiprus skausmas, visada rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
3. Padidėjęs nuovargis ir mieguistumas
Daugelis moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Šis nėštumo požymis pasireiškia dėl padidėjusio hormono progesterono kiekio organizme, gamindamasis progesteronas atpalaiduoja raumenis ir paruošia kūną nėštumui, todėl nėščiosios dažnai jaučiasi pavargusios net po pakankamai ilgo ir kokybiško miego.
Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės). Visgi, trečiąjį trimestrą jis dažnai vėl sugrįžta.
4. Pykinimas ir vėmimas
Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinamas „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu – tiek dieną, tiek vakare, tiek naktį. Pykinimą dažniausiai sukelia padidėjęs nėštumo hormono HCG (chorioninio gonadotropino) lygis bei išaugęs jautrumas kvapams.
Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis. Kartais jaučiamas tik lengvas diskomfortas be vėmimo, tačiau apie pusė nėščiųjų dėl pykinimo vemia.
Nors pykinimas nėštumo metu yra dažnas ir laikomas normaliu reiškiniu, jis gali tapti problema, jei sukelia dehidrataciją. Jei dėl stipraus pykinimo nepavyksta išlaikyti maisto ar skysčių, gali būti, kad tai – hiperemezė (Hyperemesis gravidarum), sunki nėštumo komplikacija. Tokiu atveju svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
5. Padidėjęs jautrumas kvapams ir skoniui
Nėštumo metu daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Šis reiškinys dažniausiai pasireiškia pirmąjį trimestrą ir yra susijęs su nėštumo hormonų pokyčiais.
Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Kartais burnoje gali atsirasti rūgštus arba metalo skonis, net jei tuo metu nieko nevalgote.
Taip pat dažnai pasireiškia ir sustiprėjęs kvapo pojūtis. Kai kurios nėščiosios tampa ypač jautrios įvairiems kvapams – jie gali erzinti, sukelti pykinimą ar net suaktyvinti rytinio pykinimo simptomus. Mokslininiai tyrimai atskleidžia, kad moterys, kurios neturi kvapo pojūčio nuo gimimo (anosmija), dažniausiai nėštumo metu nepatiria rytinio pykinimo.
Kaip ir daugelį kitų nėštumo simptomų, padidėjusį jautrumą kvapams lemia hormonai, ypač estrogenas. Dėl jo net silpniausi kvapai gali atrodyti labai stiprūs ir nemalonūs.
6. Krūtų jautrumas ir padidėjimas
Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti ypač jautrios, patinusios ar net skausmingos. Dažniausiai šis pojūtis primena tą, kurį daugelis moterų jaučia prieš mėnesines, tačiau nėštumo metu jis būna gerokai stipresnis.
Taip pat dažnai pastebima, kad krūtys tampa didesnės, o įprasta liemenėlė ima spausti ar tampa nepatogi. Be to, gali pakisti ir išvaizda – tamsesnė odos sritis aplink spenelį, vadinama aureole, pradeda tamsėti ir didėti.
Kaip ir daugelis kitų nėštumo simptomų, šie pokyčiai susiję su stipriu hormonų šuoliu. Estrogenas, progesteronas ir prolaktinas (hormonai, susijęs su pieno gamyba) padidina kraujotaką krūtyse ir sukelia pokyčius krūties audiniuose, taip ruošiant kūną būsimam žindymui.
Krūtų jautrumas dažniausiai yra laikinas. Jis pamažu sumažėja, kai organizmas prisitaiko prie naujo hormonų lygio.
7. Dažnesnis šlapinimasis
Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme – nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Kuo daugiau kraujo cirkuliuoja organizme, tuo daugiau šlapimo susidaro.
Taip pat nėštumo metu organizme vyksta pokyčiai, sudarantys idealias sąlygas vaisiaus augimui, tačiau mažiau palankūs šlapimo pūslės kontrolei. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi. Dėl to ji greičiau prisipildo, o šlapinimosi poreikis tampa dažnesnis.
8. Nuotaikų svyravimai
Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius – vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Tai visiškai normalu ir dažniausiai susiję su hormonų pokyčiais organizme.
Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius – tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Dėl šios priežasties emocijos gali svyruoti be aiškios priežasties, o jautrumas padidėti net ir dėl smulkmenų.
Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės. Vėliau jie gali sugrįžti ir trečiąjį trimestrą, kai kūnas ruošiasi artėjančiam gimdymui.
9. Pilvo tempimas ar spazmai
Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Tokie spazmai paprastai būna lengvi, nepastovūs ir praeina savaime per kelias dienas.
Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu. Ypač reikėtų sunerimti, jei skausmą lydi aštrūs duriantys pojūčiai, kraujavimas iš makšties, gausios vandeningos išskyros ar stiprus spaudimas dubens srityje. Tokie simptomai gali signalizuoti apie negimdinį nėštumą ar kitas galimas komplikacijas, todėl būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
10. Apetito pokyčiai ir neįprasti maisto troškimai
Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu santykis su maistu dažnai pasikeičia – tai visiškai natūralu. Kai kurios moterys pradeda jausti stiprų potraukį tam tikriems produktams, pavyzdžiui, saldumynams, vaisiams ar net specifiniams patiekalams. Taip pat gali atsirasti nuolatinio alkio jausmas – atrodo, kad vos pavalgėte, o jau vėl norisi užkasti.
Tačiau kartu gali atsirasti ir maisto netoleravimas – patiekalai ar kvapai, kurie anksčiau buvo mėgstami, staiga ima erzinti ar net sukelia šleikštulį. Šie pojūčiai gali lydėti visą nėštumą.
Kodėl taip vyksta? Nėra iki galo aišku, tačiau manoma, kad tam įtakos turi nėštumo hormonai – jie gali sustiprinti uoslę ir skonio pojūtį, todėl kai kurie kvapai ar skoniai tampa nepakeliami, o kiti – ypač geidžiami. Taip pat manoma, jog tam tikri maisto potraukiai gali būti natūrali organizmo reakcija į maistinių medžiagų trūkumą. Pavyzdžiui, jei organizmui trūksta kalcio – gali kilti noras valgyti ledus, o jei reikia daugiau vitamino C ar D – gali stipriai norėtis vaisių.
Kada atlikti nėštumo testą?
Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos. Jei menstruacijų ciklas nėra reguliarus, testą patariama atlikti praėjus bent 21 dienai po paskutinio neapsaugoto lytinio akto.
Testų jautrumas matuojamas IU/l – kuo šis rodiklis mažesnis, tuo testas jautresnis ir gali nustatyti nėštumą anksčiau. Daugumos testų jautrumas yra 20-25 IU/l, itin jautrių – 10 IU/l. Visgi HCG hormono lygis organizme kyla individualiai, todėl rezultatai gali skirtis.
Net ir teisingai atliktas testas gali parodyti klaidingą rezultatą. Dažniausiai klaidingas neigiamas atsakymas gaunamas, jei testas atliekamas per anksti. Todėl rekomenduojama atlikti kelis testus, kad rezultatas būtų patikimesnis.
Klaidingas teigiamas rezultatas galimas rečiau – jis gali pasireikšti naudojant pasibaigusio galiojimo testą, laukiant atsakymo ilgiau nei nurodyta instrukcijoje arba esant tam tikroms sveikatos būklėms (pvz., vartojant vaisingumui gydyti skirtus vaistus ar esant hormoniniams sutrikimams).
Galutiniam patvirtinimui rekomenduojamas kraujo tyrimas, kuris tiksliai nustato HCG hormono lygį organizme.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors gali atrodyti, kad dar ankstyva pradžia, gavus teigiamą nėštumo testą rekomenduojama kuo greičiau susitarti dėl vizito pas gydytoją – akušerį – ginekologą.
Pirmo apsilankymo metu sveikatos priežiūros specialistas patvirtins nėštumą, įvertins fizinę ir emocinę būklę, surinks medicininę anamnezę bei aptars tolesnę nėštumo priežiūrą.
Ypač svarbu nedelsti, jei moteris yra vyresnė nei 35 metų arba turi padidintos rizikos nėštumo istoriją – yra patyrusi persileidimą, Cezario pjūvį ar turėjusi kitų su nėštumu susijusių komplikacijų. Ankstyva gydytojo priežiūra padeda užtikrinti geriausią įmanomą nėštumo eigą ir moters, ir būsimo kūdikio sveikatai.
Pirmasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 11-13 nėštumo savaitę – tai vadinama pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra. Šį tyrimą paprastai atlieka nėštumą prižiūrintis gydytojas akušeris – ginekologas. Jo metu įvertinama vaisiaus raida, nustatomas tikslus nėštumo amžius bei įvertinama galimų apsigimimų ar kitų rizikų tikimybė.
Išvada
Ankstyvieji nėštumo požymiai – tai svarbūs signalai, kuriuos moters organizmas siunčia apie prasidėjusį naują gyvybės etapą. Kiekviena moteris šiuos simptomus gali jausti skirtingai – vienoms jie būna itin ryškūs, kitoms beveik nepastebimi. Vis dėlto, pastebėjus bent kelis iš jų ar pajutus įtarimų dėl galimo nėštumo, rekomenduojama atlikti nėštumo testą. Gavus teigiamą rezultatą, labai svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Specialistas ne tik patvirtins nėštumą, bet ir suteiks visą reikalingą informaciją bei užtikrins tinkamą priežiūrą nuo pat pirmųjų laukimo savaičių.
