Kas yra menopauzė?

Menopauzė – tai natūralus moters gyvenimo etapas, žymintis reprodukcinio laikotarpio pabaigą. Ji oficialiai nustatoma tada, kai menstruacijų nebūna 12 iš eilės einančių mėnesių ar net ilgiau. Paprastai menopauzė prasideda tarp 45-55 gyvenimo metų, nors kai kurioms moterims ji gali prasidėti anksčiau ar vėliau.

„Menopauzės simptomai gali prasidėti jau po 35-erių, o ryškūs pokyčiai dažniausiai pasireiškia sulaukus 40-45 metų“, teigia gyd. akušerė-ginekologė Odeta Gabrėnaitė-Kazlauskienė.

Prasidėjus menopauzei, kiaušidžių funkcija palaipsniui silpsta, keičiasi mėnesinių ciklas, o organizmas prisitaiko prie naujos hormoninės pusiausvyros. Tai natūralus, tačiau sudėtingas fiziologinis procesas, darantis įtaką ne tik fizinei, bet ir emocinei savijautai.

Pagrindinė menopauzės priežastis yra estrogenų ir progesterono gamybos sumažėjimas organizme. Šie hormoniniai pokyčiai turi reikšmingos įtakos moters tiek fizinei, tiek emocinei savijautai. Atpažįstant ir suprantant pirmuosius menopauzės simptomus, galima laiku pasirūpinti savo sveikata, pasirinkti tinkamą gyvenimo būdą ar gydymo būdus, padedančius palengvinti perėjimo laikotarpį.

Kas yra klimaksas?

„Daugelis moterų menopauzę tapatina su klimaksu, tačiau tai nėra tas pats“, – sako gydytoja akušerė-ginekologė Odeta Gabrėnaitė-Kazlauskienė.

Klimaksas (arba klimakterinis laikotarpis) – tai simptomų kompleksas, natūralus pereinamasis etapas moters gyvenime, žymintis lytinės brandos pabaigą ir perėjimą į vyresnį amžių. Šis laikotarpis dažniausiai prasideda apie 45-50 gyvenimo metus, tačiau gali pasireikšti ir anksčiau ar vėliau. Klimaksas nėra staigus įvykis. Tai procesas, kuris paprastai trunka kelerius metus ir apima tris pagrindines stadijas: premenopauzę, menopauzę ir postmenopauzę.

• Premenopauzė, tai laikotarpis, kai kiaušidės dar veikia, tačiau hormonų gamyba pradeda svyruoti, o menstruacijos tampa nereguliarios. 
• Menopauzė, tai laikas, kai moters mėnesinės nutrūksta galutinai, t. y. jų nebūna 12 mėnesių iš eilės ar ilgiau. 
• Postmenopauzė – etapas po menopauzės, kai simptomai pamažu silpnėja, tačiau ilgalaikiai hormoniniai pokyčiai vis dar turi įtakos organizmui.

Klimakso metu mažėja estrogenų ir progesterono gamyba, todėl organizme įvyksta svarbūs fiziologiniai pokyčiai. Jie gali paveikti termoreguliaciją, nervų sistemą, širdies ir kraujagyslių sistemą, kaulų tankį, gleivinių būklę, miegą ir emocinę savijautą. 

Nors klimaksas yra visiškai natūralus procesas, jį gali lydėti įvairūs simptomai, kurie kai kurioms moterims būna labai nežymūs, arba gali visai nepasireikšti, o kitoms varginantys ir reikalaujantys medicininės pagalbos.

Svarbu pabrėžti, kad klimaksas nėra liga ar senatvės pradžia, tai brandos ženklas ir galimybė skirti daugiau dėmesio sau, savo sveikatai bei gerovei. Tinkamas požiūris, aktyvus gyvenimo būdas, sveika mityba gali padėti šį etapą išgyventi harmoningai ir visavertiškai.

10 pagrindinių menopauzės simptomų

1. Nereguliarios menstruacijos

Vienas iš pirmųjų klimakso požymių – pasikeitęs mėnesinių ciklas. Menstruacijos tampa nereguliarios: gali atsirasti ilgesni tarpai tarp jų, kraujavimas būna tai gausesnis, tai silpnesnis, o kai kuriais atvejais atsiranda tarpmenstruacinis kraujavimas. Tai susiję su kintančiu hormonų, ypač estrogenų, lygiu organizme, kuris veikia kiaušidžių funkciją ir ovuliaciją. 

Nors tokie ciklo pokyčiai iš pradžių gali atrodyti chaotiški, jie rodo, kad moters kūnas pereina į naują fiziologinę būseną. Svarbu stebėti šiuos pokyčius ir, esant neįprastai stipriam ar ilgam kraujavimui, pasitarti su „Drops Clinic“ gydytoju.

2. Karščio bangos

Staigus šilumos pojūtis, plintantis per veidą, kaklą ir viršutinę kūno dalį, dažnai lydimas prakaitavimo, širdies plakimo ir net lengvo galvos svaigimo, tai vienas iš pagrindinių klimakso simptomų. Karščio bangos atsiranda dėl smegenų termoreguliacijos centro jautrumo pokyčių, susijusių su estrogeno kiekio sumažėjimu. Dažniausiai jos trunka nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, kartojasi kelis kartus per dieną ar net naktį.

3. Naktinis prakaitavimas

Naktinis prakaitavimas, tai stiprus prakaitavimas miego metu, kuris dažnai pažadina iš miego ir priverčia keisti drabužius ar net patalynę. Šis simptomas yra karščio bangų pasekmė, dažnai susijusi su hormonų disbalansu, kuris trikdo įprastą miego ciklą. 

Nuolat pasikartojantis prakaitavimas naktį gali sukelti nuolatinį nuovargį, sumažinti dėmesio koncentraciją ir bloginti bendrą emocinę savijautą.

4. Nuovargis ir energijos trūkumas

Daugelis moterų klimakso metu skundžiasi nuolatiniu nuovargiu ir motyvacijos stoka. Net po pakankamai ilgo miego jaučiamasi pavargusiai. Šį simptomą lemia hormonų svyravimai, miego kokybės prastėjimas, karščio bangos bei psichologinė įtampa. 

Nuovargis gali būti ne tik fizinis, bet ir emocinis. Sumažėjęs entuziazmas, energijos stoka kasdienėje veikloje.

5. Miego sutrikimai

Klimakso laikotarpiu daugelis moterų patiria miego sunkumų. Dažnai sunku užmigti, miegas tampa negilus, pasikartoja prabudimai nakties metu, o ryte jaučiamas neišsimiegojimas. 

Miego kokybę blogina naktinis prakaitavimas, nerimas, emociniai svyravimai. Ilgalaikis miego trūkumas gali paveikti imunitetą, nuotaiką, darbingumą bei bendrą sveikatos būklę.

6. Nuotaikų kaita, dirglumas

Klimakso metu labai dažni emociniai pokyčiai: moterys tampa jautresnės, greičiau supyksta, gali jaustis liūdnos ar susierzinusios be aiškios priežasties. Šie simptomai dažnai atsiranda dėl sumažėjusio estrogeno poveikio centrinės nervų sistemos neurotransmiteriams. Medžiagoms, kurios reguliuoja nuotaiką. Kartais pasireiškia net lengva depresija ar nerimo sutrikimai.

7. Makšties sausumas

Estrogeno kiekio sumažėjimas daro tiesioginę įtaką gleivinių būklei: jos tampa mažiau drėgnos ir elastingos. Dėl to makšties gleivinė gali tapti jautri, lengvai sudirginama ar net sukelti skausmą lytinių santykių metu. Makšties sausumas taip pat gali didinti šlapimo takų infekcijų riziką, sukelti niežėjimą ar deginimo pojūtį.

8. Sumažėjęs lytinis potraukis (libido)

Klimakso metu dažnai sumažėja noras intymiems santykiams. Libido pokyčiai gali būti susiję tiek su hormoniniais pokyčiais, tiek su psichologiniais veiksniais, sumažėjusiu pasitikėjimu savo kūnu, emociniais svyravimais ar dėl diskomforto, susijusio su makšties sausumu. 

Svarbu pažymėti, kad šis simptomas labai individualus ir kai kurios moterys klimakso laikotarpiu, išgyvena seksualinio gyvenimo atgimimą.

9. Atminties sutrikimai

Moterys klimakso metu dažnai pastebi sunkumus susikaupti, įsiminti informaciją ar aiškiai mąstyti. Šis reiškinys dažnai vadinamas „smegenų rūku“. Tai susiję su estrogenų poveikiu smegenų veiklai, ypač atminties ir dėmesio centrams. Nors šie pokyčiai dažniausiai laikini, jie gali būti labai trikdantys kasdieniame gyvenime.

 10. Sąnarių ir raumenų skausmai

Estrogenai turi reikšmės ne tik reprodukcinei sistemai, bet ir raumenų bei kaulų sveikatai. Jų sumažėjimas gali lemti sąnarių sustingimą, skausmus, raumenų maudimą.

Kai kuriais atvejais klimaksas pažymi ir osteoporozės – kaulų retėjimo – pradžią, dėl kurios kaulai tampa trapesni ir labiau linkę lūžti. (Šaltinis: Väänänen HK, Härkönen PL. Estrogen and bone metabolism. Maturitas. 1996;23 Suppl:S65-S69. doi:10.1016/0378-5122(96)01015-8)

Išvada

Klimaksas – tai natūralus ir neišvengiamas moters gyvenimo etapas, lydimas fiziologinių ir emocinių pokyčių, kuriuos lemia hormonų lygio svyravimai. Nors kai kurioms moterims šis laikotarpis praeina gana lengvai, daugeliui jis gali sukelti nemalonių pojūčių, trikdyti kasdienį gyvenimą bei emocinę pusiausvyrą.

Svarbiausia atpažinti simptomus, suprasti jų priežastis ir nebijoti ieškoti pagalbos. Klimaksas nėra liga, tačiau tinkama pagalba gali padėti ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę.

Jeigu pastebėjote simptomus ar kyla daugiau klausimų apie menopauzės pradžią ir tai, ko tikėtis jai prasidedant, kviečiame užsukti į „Drops Clinic“ konsultacijai. „Drops Clinic” ginekologai padės ne tik patikslinti, ar šie pojūčiai iš tiesų susiję su klimaksu, bet ir pasiūlyti individualiai pritaikytą sprendimą, kuris padėtų šį perėjimo laikotarpį išgyventi sveikai ir ramiai.