Viskas apie Hemorojų: Nuo Simptomų iki Gydymo Būdų

Hemorojus – tai būklė, sukelianti kraujagyslių audinių išsiplėtimą aplink išangę ir tiesiąją žarną, kuri gali pasireikšti dėl įvairių veiksnių, tokių kaip ilgalaikis sėdėjimas, vidurių užkietėjimas, nėštumas ar stiprus įtempimas tuštinantis. Nors šie simptomai dažnai laikomi tik nepatogumu, jų ignoravimas ir vengimas kreiptis pagalbos ne tik trukdo kasdieniam gyvenimui, bet ir kelia rimtų sveikatos rizikų.

Nors hemorojus nėra gyvybei pavojinga liga, jo simptomai, tokie kaip kraujavimas, diskomfortas ir niežėjimas, kartais gali būti painiojami su kitų, gyvybei pavojingų ligų, pavyzdžiui, tiesiosios žarnos vėžio, simptomais. Dėl šio simptomų panašumo žmonės gali atidėlioti kreipimąsi į gydytoją, o tuo metu galimai rimtesnės ligos gali progresuoti.

Laiku suteikta medicininė diagnozė gali ne tik atskirti hemorojų nuo kitų kritinių būklių, bet ir užkirsti kelią tolimesnėms komplikacijoms. Kreipimasis pas specialistą ir atviras pokalbis apie simptomus yra lemiamas žingsnis siekiant užtikrinti tinkamą diagnozę ir gydymą, taip padedant išvengti ne tik nereikalingo streso, bet ir galimai gyvybei pavojingų sveikatos sutrikimų.

Šiame straipsnyje suteikiama išsami informacija apie hemorojų tipus, jų simptomus, gydymo galimybes, padedant tiek kenčiantiems nuo šios būklės, tiek siekiantiems jos išvengti.

Hemorojaus klasifikacija

Hemorojus yra skirstomas į įvairius tipus ir laipsnius, kurie skiriasi simptomų pasireiškimu ir trukme:

1. Hemorojaus tipai:

• Ūminis hemorojus: Staigiai atsiranda, paprastai dėl vidurių užkietėjimo ar sunkių svorių kilnojimo. Sukelia kraujagyslės plyšimą ir mikrotraumą, o simptomai gali išnykti savaime per kelias savaites.
• Lėtinis hemorojus: Ilgalaikė būklė, kurioje hemoroidiniai mazgai laipsniškai didėja dėl nuolatinių veiksnių, pavyzdžiui, vidurių užkietėjimo ar ilgo sėdėjimo. Pasireiškia pasikartojančiu kraujavimu ir diskomfortu.

2. Hemorojaus lokalizacija:

• Išorinis hemorojus: Mazgai formuojasi po oda aplink išangę. Simptomai apima skausmingą guziuko susiformavimą, patinimą, niežėjimą, ir kraujavimą. Gali komplikuotis į trombuotą hemorojų, kuris sukelia stiprų skausmą ir uždegimą.
• Vidinis hemorojus: Susiformuoja tiesiosios žarnos viduje ir gali ilgai nekelti jokių simptomų. Progresavus ligai, sukelia skausmą, kraujavimą ir kitus nepatogumus, ypač tuštinantis.
• Kombinuotas hemorojus: pažeidžia venas tiek išangės išorėje, tiek tiesiosios žarnos viduje, dėl ko pacientas gali patirti stiprų diskomfortą ir skausmą.

3. Hemorojaus laipsniai:

• 1 laipsnis: Dažniausiai besimptomis arba sukelia lengvą kraujavimą.
• 2 laipsnis: Kraujagyslių pagalvėlės, žinomos kaip hemorojiniai mazgai, tuštinimosi metu iškrenta iš išangės kanalo, tačiau tuštinimąsi baigus, jos savaime grįžta atgal į analinę angą. Šis hemorojaus laipsnis dažniausiai sukelia deginimą ir kraujavimą iš išangės.
• 3 laipsnis: Tuštinimosi metu hemorojiniai mazgai matomi išorėje, vidinė mazgo dalis iškrenta iš išangės kanalo ir savaime atgal nebesugrįžta, kas reikalauja rankinio mazgo sugrąžinimo, įstūmimo į išangę ranka.
• 4 laipsnis: Mazgai nuolat matomi išorėje, sukeliantys pastovų skausmą ir diskomfortą.

Šie skirtingi hemorojaus tipai ir laipsniai nurodo ligos sunkumą ir reikalingą gydymo būdą.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Hemorojus yra itin dažna sveikatos problema, kuri paveikia bent vieną iš dvidešimties žmonių. Nors ši būklė ypač paplitusi tarp vyresnių nei 50 metų asmenų, tačiau gali pasireikšti ir jaunesniems, įskaitant paauglius. Vaikams ji yra retesnė, kadangi hemorojus išsivysto per ilgą laiką, veikiamas rizikos veiksnių. Susirgti hemorojum galimybė yra didesnė, jei gyvenimo būdas ir įpročiai prisideda prie rizikos veiksnių:

• Sėdimas gyvenimo būdas,
• Netinkama mityba, mažai skaidulų turintis maistas,
• Vidurių užkietėjimas ar lėtinis viduriavimas,
• Nėštumas,
• Paveldimumas,
• Įtempimas tuštinantis,
• Ilgas sėdėjimas ant klozeto,
• Stiprus įtempimas tuštinantis,
• Nutukimas,
• Analinis santykiavimas,
• Reguliarus sunkių daiktų kėlimas,
• Ilgas stovėjimas ar sėdėjimas, pavyzdžiui, dirbant,
• Fizinio aktyvumo stoka.

Hemorojaus Simptomai

Hemorojaus simptomai priklauso nuo jo tipo, o jo požymiai gali būti labai skirtingi:

Vidinio hemorojaus simptomai

• Paprastai nematomas ir nejuntamas tiesiojoje žarnoje.
• Neskausmingas kraujavimas tuštinantis.
• Šviesiai raudonos kraujo dėmės ant tualetinio popieriaus ar tualete.
• Mazgų išsiveržimas pro išangę, sukelia skausmą ir diskomfortą.

Išorinio hemorojaus simptomai

• Aiškūs simptomai, matomi po oda aplink išangę.
• Niežėjimas ar dirginimas analinėje srityje.
• Skausmas ir diskomfortas.
• Patinimas aplink išangę.
• Kraujavimas.

Nors hemorojus gali sukelti nemažai diskomforto, jis nėra gyvybei pavojingas ir dažnai išnyksta savaime, nereikalaujant gydymo.

Vis dėlto, jei pastebite kraujavimą arba juodos spalvos išmatas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Kraujavimas gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas, kurios reikalauja skubios medicininės intervencijos. Taip pat verta apsilankyti pas gydytoją, jeigu hemorojaus simptomai nepraeina savarankiškai per savaitę, gydantis namų sąlygomis.

Hemorojaus diagnozė

Klinikinis vertinimas
Vizualinio išangės patikrinimo dažniausiai užtenka hemorojaus diagnozei patvirtinti. Tačiau, norint patikslinti diagnozę, gydytojas gali atlikti papildomus tyrimus, skirtus aptikti galimus nenormalumus išangės srityje.

Instrumentiniai tyrimai
Viena iš pagrindinių procedūrų – skaitmeninis tiesiosios žarnos tyrimas (DRE). Šios procedūros metu gydytojas, naudodamas su lubrikantu suteptas pirštines, švelniai įkiša vienos rankos pirštą į tiesiąją žarną, o kita ranka paliečia dubens sritį arba apatinę pilvo dalį. Tai padeda aptikti bet kokius neįprastus padidėjimus, kietumus.

Papildomi tyrimai
Atsižvelgiant į virškinimo trakto ligų rizikos veiksnius, gydytojas gali nurodyti atlikti tokius tyrimus kaip anoskopija, sigmoidoskopija ar kolonoskopija. Kiekvienas šių tyrimų naudoja mažą kamerą, leidžiančią diagnozuoti bet kokius nenormalumus išangėje, tiesiojoje žarnoje ar žarnyne:

• Anoskopija – ištiriamas išeinamosios angos kanalas.
• Sigmoidoskopija – apžiūrima riestinė storosios žarnos dalis.
• Kolonoskopija – tiriama storoji žarna.

Šiuose tyrimuose šviesolaidinė kamera įdedama į mažą vamzdelį ir įkišama į tiesiąją žarną. Tai suteikia gydytojui galimybę aiškiai pamatyti storosios žarnos vidų ir išsamiai ištirti hemorojų.

Gydymo metodai

Hemorojus gali būti gydomas įvairiais metodais, priklausomai nuo ligos sunkumo ir paciento individualių poreikių. Štai keletas dažniausiai taikomų gydymo būdų:

Hemorojaus gydymas vaistais

Kai hemorojus sukelia lengvą diskomfortą, gydytojas gali rekomenduoti vartoti vaistinius kremus, tepalus ar žvakutes be recepto. Šie preparatai padeda laikinai mažinti skausmą ir niežėjimą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad steroidinius kremus vartoti galima tik trumpą laiką – ne ilgiau kaip savaitę, išskyrus atvejus, kai gydytojas nurodo kitaip.

Minimaliai invazinės procedūros

• Ligatūra – vienas populiariausių metodų hemorojų gydymui, kai ant hemoroidinių mazgų uždedami specialūs guminiai žiedai. Procedūros metu naudojamas specialus vakuuminis instrumentas, kuris įtraukia dalį hemorojinio mazgo ir jį užveržia guminiu žiedu. Po žiedo uždėjimo mazgas per 4-6 dienas apmiršta ir galiausiai atsiskiria savaime.
• Koaguliacija (infraraudonaisiais spinduliais, lazeriu arba elektra) – hemorojaus gydymas lazeriu, infraraudonaisiais spinduliais ar elektra. Šis metodas turi nedaug šalutinių poveikių ir paprastai sukelia nedidelį diskomfortą. 
• Skleroterapija – taikant šį gydymo metodą aplink hemoroidinį mazgą suleidžiama specialių vaistų (sklerozantų), dėl kurių kraujagyslės užakėja ir mazgas sumažėja.

Chirurginis gydymas

Hemoroidektomija yra chirurginė operacija, atliekama stacionare siekiant išgydyti didžiausius, ketvirto laipsnio vidinius hemoroidinius mazgus. Operacija vyksta naudojant vietinę nejautrą arba bendrąją narkozę ir yra skirta atvejams, kai konservatyvus gydymas nepasiteisina. Hemorojaus operacija trunka nuo 30 minučių iki valandos. Procedūros metu išplečiamas išangės kanalas ir specialiais instrumentais pašalinami hemoroidiniai mazgai.

Gyvenimo būdo ir mitybos korekcijos

Tinkama mityba ir gyvenimo būdo pasirinkimai gali žymiai sumažinti hemorojaus simptomus:

• Skaidulų vartojimas: Rekomenduojama kasdien suvartoti 20 iki 35 gramus skaidulų, siekiant išvengti vidurių užkietėjimo, kuris gali paaštrinti hemorojaus simptomus. Jeigu sunku gauti reikiamą kiekį skaidulų iš maisto, galite rinktis skaidulų papildus, kurie padės palaikyti sveiką virškinimo sistemą.
• Skaidulų papildai: Daugelis žmonių gauna nepakankamai skaidulų iš savo mitybos. Tyrimai rodo, kad nereceptiniai skaidulų papildai efektyviai mažina hemorojaus simptomus ir kraujavimą.
• Hidratacija: Kasdien turėtumėte išgerti 6–8 stiklines vandens ar kitų skysčių, kad išmatos būtų minkštos. Skaidulų papildus vartojant būtina gerti mažiausiai 8 stiklines vandens per dieną, kad išvengtumėte vidurių užkietėjimo.
• Šiltos vonelės: Vonios su šiltu vandeniu ir raminačiomis druskomis, pavyzdžiui, Epsom (magnio) druska ar jūros druskomis, gerina kraujo apytaką ir atpalaiduoja analinius raumenis. Druskas galima įsigyti vaistinėse ar kitose specializuotose parduotuvėse. Rekomenduojama mirkyti išangės sritį šiltame vandenyje 10–15 minučių, 2-3 kartus per dieną, siekiant mažinti diskomfortą.
• Hamamelio ekstraktas: Šis natūralus ekstraktas veiksmingai džiovina ir sutraukia odą aplink išangę, suteikdamas palengvėjimą po tualeto naudojimo.
• Aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir sumažina spaudimą venoms. Taip pat tai gali padėti atsikratyti antsvorio, kuris gali būti viena iš hemorojaus atsiradimo priežasčių.
• Ilgalaikio sėdėjimo vengimas: Ilgai sėdint, ypač tualete, padidėja spaudimas venoms išangėje, todėl rekomenduojama vengti ilgų sėdėjimo periodų.

Galimos Komplikacijos 

Hemorojaus komplikacijos yra retos, bet jos gali būti rimtos:

• Anemija: Nors retai, nuolatinis kraujavimas dėl hemorojaus gali sukelti anemiją (mažakraujystę) – būklę, kurios metu, organizme trūksta sveikų raudonųjų kraujo kūnelių, atsakingų už deguonies gabenimą į kūno ląsteles.
• Hemorojaus trombozė: Kartais hemorojaus mazge susidaro kraujo krešulys, vadinamas trombuotu hemorojumi. Nors ši būklė nėra gyvybei pavojinga, ji gali sukelti stiprų skausmą ir reikalauti chirurginės intervencijos.
  

Ar hemorojus gali sukelti vėžį?

Nors hemorojus ir storosios žarnos vėžys dalijasi kai kuriais simptomais, tokiais kaip kraujavimas iš tiesiosios žarnos, niežėjimas ir galimi guzai ties išange, svarbu pabrėžti, kad hemorojus nesukelia storosios žarnos vėžio. Tačiau dėl simptomų panašumo žmonės kartais gali klaidingai manyti, kad tai „tik hemorojus”, o tai gali atitolinti būtiną vizitą pas gydytoją, suteikiant laiko vėžinėms ląstelėms plisti ir augti.

Be jau minėtų simptomų, storosios žarnos vėžys gali pasireikšti šiais požymiais:

• Viduriavimas ar vidurių užkietėjimas
• Kraujas išmatose
• Dažni pilvo skausmai ar spazmai
• Jausmas, kad žarnynas nebuvo visiškai ištuštintas
• Svorio kritimas be aiškios priežasties
• Pykinimas ar vėmimas
• Nuovargis

Visi šie simptomai reikalauja dėmesio ir, pasireiškus, nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Išvados

Hemorojus dažnai užklumpa netikėtai – sukelia diskomfortą ir, esant sunkesniems atvejams, stiprų skausmą. Ši būklė, kurią lemia kraujagyslių išsiplėtimas aplink išangę ir tiesiąją žarną, gali būti tikras iššūkis. Tačiau, kaip ir daugelio sveikatos problemų atveju, yra keletas veiksmų, kurie gali padėti būklę palengvinti ar net jos išvengti.

Vienas iš pagrindinių veiksnių, mažinančių hemorojaus riziką, yra subalansuota, skaidulų praturtinta mityba. Skaidulos padeda išlaikyti sklandų virškinimą ir mažina vidurių užkietėjimo problemą, kuri yra viena iš pagrindinių hemorojaus priežasčių. Reguliarus fizinis aktyvumas taip pat svarbus, nes jis padeda palaikyti kraujotaką ir mažina spaudimą žarnyno srityje.

Jeigu simptomai tęsiasi ilgiau nei savaitę, būtina konsultuotis su gydytoju. Ypač svarbu nedelsiant kreiptis į specialistą, jeigu kraujavimas kartojasi, nes tai gali būti signalas apie rimtesnes sveikatos problemas.

Atminkite, kad laiku pradėtas gydymas ne tik padės išvengti komplikacijų, bet ir užtikrins, kad gyvenimo kokybė nesuprastėtų. Hemorojus nėra tiesiog nepatogumas – tai sveikatos būklė, kurią reikia rimtai vertinti ir tinkamai gydyti. Taigi, klausykite savo kūno ir nesidrovėkite kreiptis pagalbos, kai ji reikalinga.