Cypimas, ūžesys ar švilpimas ausyse, tai pojūtis, kai žmogus girdi garsą, bet  išorinio garso šaltinio nėra. Šis reiškinys mediciniškai vadinamas tinitu ir gali pasireikšti vienoje arba abejose ausyse. Kai kuriems žmonėms tai laikinas reiškinys, tačiau kitiems tampa nuolatiniu kasdienio gyvenimo palydovu, galinčiu paveikti miegą, dėmesio koncentraciją ir emocinę būklę.

Nors tinitas pats savaime nėra liga, jis dažnai signalizuoja apie tam tikrus klausos sistemos ar bendros sveikatos pokyčius. Ankstyvas ištyrimas ir tinkamas valdymas leidžia sumažinti diskomfortą ir išmokti su šiuo simptomu gyventi visavertiškai.

Kas yra tinitas?

Tinitas – tai subjektyvus garsas, kurį žmogus girdi ausyje ar galvoje, nors aplinkoje jokio realaus garso nėra. Jis gali būti įvairaus pobūdžio: nuo švelnaus šniokštimo iki stipraus cypimo, pulsuojančio ar nuolatinio ūžesio. Šis pojūtis gali atsirasti dėl pakitimų klausos aparate, nervų sistemoje ar kraujotakos sutrikimų.

Tyrimai rodo, kad maždaug 15 procentų suaugusiųjų visame pasaulyje bent kartą yra patyrę cypimą ausyse, o apie 2-3 procentams žmonių jis tampa lėtinis ir žymiai pablogina gyvenimo kokybę. Daugiausia šis sutrikimas pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, dažnai veikiamiems stipraus triukšmo ar vartojantiems klausą veikiančius vaistus.

Cypimo ausyse priežastys

Cypimo priežastys yra įvairios, o dažniausiai susijusios su klausos pažeidimu arba vidinės ausies pokyčiais.

Viena dažniausių priežasčių – amžinis arba triukšmo sukeltas klausos silpnėjimas. Kai pažeidžiamos klausos ląstelės, smegenys gauna mažiau garsinės informacijos ir bando „užpildyti“ trūkumą sukurdamos vidinį garsą. Tokiu būdu cypimas ausyse tampa tarsi netyčiniu smegenų bandymu kompensuoti tylą.

Tinitą taip pat gali sukelti:

• Kraujotakos sutrikimai – kai klausos organus aprūpinantys indai susiaurėja ar pasikeičia kraujo tėkmė. Tokiu atveju garsas gali būti pulsuojantis.
• Ausų vaško kamštis – trukdo garsui patekti į vidinę ausį ir sukelia laikinius ūžesius.
• Vaistai, turintys ototoksinį poveikį – kai kurie antibiotikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar diuretikai.
• Kaklo ar žandikaulio sąnario įtampa – mechaniniai veiksniai, galintys paveikti klausos nervų laidumą.
• Stresas ir miego stoka – emociniai veiksniai, kurie ne tik sustiprina pojūtį, bet ir lemia, kaip smegenys jį suvokia.
• Kai kuriais atvejais cypimas ausyse atsiranda po ūmios traumos, infekcijos ar dėl vidinės ausies ligų, tokių kaip Menjero sindromas.

Simptomai

Pagrindinis simptomas: garsas ausyje ar galvoje be išorinio šaltinio. Jis gali būti cypiantis, šniokščiantis, zvimbiantis ar pulsuojantis. Garsas gali būti pastovus arba kintantis, dažnai stiprėjantis tyloje ar naktį.

Tinitą dažnai lydi ir kiti požymiai:

• klausos susilpnėjimas;
• ausies užgulimo ar spaudimo pojūtis;
• dėmesio koncentracijos sunkumai;
• dirglumas, nuovargis, nerimas ar nemiga.

Jei cypimas pasireiškia tik vienoje ausyje, yra pulsuojantis ar atsirado staiga, būtina kreiptis į LOR gydytoją Vilniuje, nes tai gali būti rimtesnių sutrikimų požymis.

Kaip nustatomas tinitas?

Diagnozės tikslas yra išsiaiškinti priežastį ir įvertinti, kiek simptomai veikia kasdienį gyvenimą.

1. Ausų, klausos apžiūra

Pirmiausia atliekama ausų apžiūra, įvertinamas būgnelio, klausos kanalo ir vaško kiekis. Vėliau skiriami klausos tyrimai (audiograma), kurie padeda nustatyti, ar yra sensorinis klausos praradimas.

2. Tyrimai

Jei cypimas vienpusis ar pulsuojantis, gydytojas gali rekomenduoti vaizdinius tyrimus: magnetinio rezonanso ar kraujagyslių echoskopiją, siekiant atmesti kraujotakos sutrikimus ar auglius. Kartais atliekami kraujo tyrimai B12, skydliaukės funkcijai ir uždegimo rodikliams įvertinti.

Klinikiniai tyrimai (American Academy of Otolaryngology, 2014 tyrimas) pabrėžia, kad svarbiausia yra diferencijuoti, ar tinitas yra susijęs su klausos pažeidimu, ar sistemine būkle, nes nuo to priklauso gydymo strategija.

Gydymo galimybės

Cypimo ausyse gydymas visada individualus. Kadangi dažniausiai nėra vienos konkrečios priežasties, tikslas yra mažinti garso suvokimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Kognityvinė elgesio terapija (CBT)

Kognityvinė elgesio terapija (CBT) laikoma veiksmingiausiu būdu sumažinti emocinį diskomfortą, kurį sukelia nuolatinis cypimas. Ši terapija padeda keisti reakciją į garsą, mažina nerimą ir įtampą.

Garso terapija

Jei nustatomas klausos praradimas, puikiai padeda klausos aparatai arba garso terapija, kai ausyje kuriamas foninis garsas (vadinamasis baltasis triukšmas), maskuojantis cypimą ausyse.

Meditaciją, fizinis aktyvumas ir miego režimas

Kai kurie pacientai pastebi pagerėjimą taikydami atsipalaidavimo technikas, meditaciją, fizinį aktyvumą ir miego režimo korekciją. Šios priemonės mažina streso poveikį smegenų veiklai, o tuo pačiu ir garso suvokimą.

Kitos gydymo galimybės

Kai tinitas atsiranda dėl konkrečių priežasčių, pavyzdžiui, kraujotakos sutrikimų, žandikaulio sąnario disfunkcijos ar kaklo raumenų įtampos, taikomas tikslinis gydymas. Tokiais atvejais gali būti skiriama fizioterapija, kraujotaką gerinantys preparatai arba reabilitacinės procedūros.

Hiperbarinė deguonies terapija (HBOT)

Jei ausų cypimas pasireiškia kartu su staigiu sensorineurinio tipo klausos praradimu (sudden sensorineural hearing loss – SSNHL), gydytojai kai kuriais atvejais taiko hiperbarinę deguonies terapiją.

Procedūros metu pacientas kvėpuoja grynu deguonimi esant aukštesniam slėgiui specialioje kameroje. Toks gydymas padidina deguonies koncentraciją kraujyje, pagerina vidinės ausies kraujotaką ir ląstelių aprūpinimą deguonimi. Tyrimai rodo, kad kai HBOT pradedama taikyti per pirmąsias 2 savaites nuo simptomų atsiradimo, ji gali padėti pagerinti klausos funkciją ir sumažinti spengimą.

Intraveninė terapija

1. Lašelinė su alfa-lipoine rūgštimi (ALA)

Alfa-lipoinė rūgštis (ALA) veikia kaip antioksidantas, gerina ląstelių medžiagų apykaitą ir kraujotaką, ypač periferiniuose nervuose.

Kai kurie tyrimai rodo, kad antioksidantai (įskaitant alfa-lipoinę rūgštį) gali padėti:

• sumažinti vidinės ausies oksidacinį stresą,
• pagerinti mikrocirkuliaciją (mažųjų kraujagyslių kraujotaką),
• palaikyti nervų funkciją.

Tai teoriškai gali padėti kai tinito priežastis yra kraujotakos sutrikimas ar nervų pažeidimas (pvz., sensorineuralinis klausos praradimas).

2. Lašelinė su vinpocetinu

Vinpocetinas – junginys, galintis pagerinti kraujo tekėjimą vidinėje ausyje bei smegenų klausos centruose. Jis skatina deguonies ir maistinių medžiagų patekimą į audinius, o kai kuriems pacientams gali sumažinti cypimą ausyse.

Vis dėlto šios medžiagos veiksmingumas nėra garantuotas, nes moksliniai įrodymai kol kas yra riboti. Dėl to šis gydymas taikomas tik gydytojo sprendimu ir dažniausiai kaip kompleksinės terapijos dalis.

Svarbu pabrėžti, kad nėra universalaus „vaisto nuo tinito“. Gydymas visada kompleksinis ir orientuotas į simptomų kontrolę, o ne į absoliutų jų išnykimą.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Cypimas ausyse reikalauja specialisto įvertinimo, jei:

• Cypimas „pulsuoja“ (atitinka širdies ritmą) – gali būti kraujagyslinės priežastys.
• Garsas prasidėjo staiga arba sparčiai stiprėja.
• Yra vienpusis cypimas arba kartu su klausos praradimu.
• Jus lydintys simptomai: galvos svaigimas, neurologiniai požymiai, galvos skausmas.
• Cypimas trukdo miegoti, dirbti ar sukelia stresą.

Tyrimai rodo, kad ankstyvas kreipimasis pas šeimos gydytoją ar LOR gydytoją leidžia greičiau nustatyti priežastį ir išvengti simptomų pablogėjimo.

Išvados

Cypimas ausyse – tai ne liga, o simptomas, kuris dažnai atspindi klausos sistemos pokyčius ar nervinės veiklos disbalansą. Nors jis gali kelti didelį diskomfortą, šiuolaikinė medicina siūlo daug būdų, kaip suvaldyti šią būklę ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Tinkamai parinktas gydymas, psichologinė pagalba ir gyvenimo būdo korekcijos padeda daugeliui žmonių sumažinti garso suvokimą, atkurti ramybę ir vėl džiaugtis kasdienybe. Ankstyva diagnostika, kantrybė ir bendradarbiavimas su LOR gydytoju yra trys esminiai žingsniai, kurie leidžia pasiekti geriausius rezultatus kovojant su tinitu.

Šaltiniai:

1. Tinnitus: Diagnosis and Management Sarah N. Dalrymple, MD; Sarah H. Lewis, DO; and Samantha Philman, MD, MPH University of Virginia, Charlottesville, Virginia. https://www.aafp.org/pubs/afp/issues/2021/0601/p663.pdf 
2. Tunkel, D.E., Bauer, C.A., Sun, G.H., Rosenfeld, R.M., Chandrasekhar, S.S., Cunningham, E.R., Jr, Archer, S.M., Blakley, B.W., Carter, J.M., Granieri, E.C., Henry, J.A., Hollingsworth, D., Khan, F.A., Mitchell, S., Monfared, A., Newman, C.W., Omole, F.S., Phillips, C.D., Robinson, S.K., Taw, M.B., Tyler, R.S., Waguespack, R. and Whamond, E.J. (2014), Clinical Practice Guideline: Tinnitus. Otolaryngology-Head and Neck Surgery, 151: S1-S40. https://doi.org/10.1177/0194599814545325
3. Tinnitus, Baguley, David et al., The Lancet, Volume 382, Issue 9904, 1600 – 1607. https://www.thelancet.com/journals/lancet/article/PIIS0140-6736(13)60142-7/fulltext