Įsivaizduokite situaciją: vakarieniaujate su draugais ar šeima restorane. Po valgymo staiga pradėjote jausti nepatogumą pilve, jus pradeda pykinti, o gal net ir prasidėjo vėmimas. Tai gali būti apsinuodijimo maistu atvejis. Apsinuodijimas maistu yra viena iš gastroenterito formų, kuriai dažniausiai būdinga bakterijų, virusų, parazitų ar toksinų sukelta infekcija. Tai dažnai pasitaikanti, tačiau nemaloni ir kartais net pavojinga sveikatos problema, kuri gali užtemdyti malonius gyvenimo momentus. 

Šiame straipsnyje kartu su „Drops Clinic“ gydytojais specialistais aptarsime, kas yra apsinuodijimas maistu ir kaip jis pasireiškia, kaip išvengti šios nemalonios problemos ir ką daryti, jei jus netikėtai užklupo šis sveikatos sutrikimas. Sužinokite, kaip saugiai ir skaniai mėgautis maistu.

Kaip apsinuodijama maistu?

Apsinuodijimas maistu yra rimta sveikatos problema, atsirandanti žmogui suvartojus maisto arba gėrimo, kuriame yra kenksmingų mikrobų, bakterijų, virusų arba toksinų. Ši būklė kyla, kai patogeninės medžiagos arba toksinai patenka į žmogaus virškinimo sistemą ir pradeda veikti organizme.

Apsinuodijimo proceso pradžioje, patogeninės bakterijos, virusai arba toksinai dažniausiai patenka į žmogaus organizmą su suvartotu maistu. Kai kurie patogenai gali sukelti ligą, netgi esant mažai bakterijų ar virusų kiekiui. 

Kai patogenai patenka į žarnyną, jie pradeda daugintis ir išskirti toksinus, kurie kenkia žarnyno audiniams arba absorbuojami į kraują ir veikia kitus organus. Tuomet per kelias valandas po užteršto maisto suvartojimo, atsiranda apsinuodijimo simptomai. Apsinuodijimo maistu simptomai gali apimti pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, karštį, šaltkrėtį ir kitus nemalonius pojūčius.

Apsinuodijimo atsiradimo priežastys yra įvairios. Visgi dažniausios yra šios:

• Netinkamas maisto laikymas: Kai maistas laikomas nepakankamai šaltoje arba šiltoje temperatūroje, mikrobai gali greitai daugintis. Tai ypač aktualu maisto produktams, kuriuose yra daug baltymų, pvz., mėsai ir žuviai.
• Netinkamas maisto paruošimas: Neteisingai paruoštame ir nepakankamai apdorotame maiste, t.y. jis nebuvo tinkamai iškeptas arba virintas pakankamai laiko, gali likti bakterijų, kurios patekusios į organizmą sukelia infekcija.
• Netinkama higiena: Rankos yra pagrindinė bakterijų pernešimo priemonė. Jei maisto gaminimo metu nešvarios rankos paliečia maisto produktus, bakterijos gali patekti į maistą.
• Sugedę maisto produktai: Vartojant sugedusį maistą arba maistą, kuris jau seniai nebegali būti vartojamas, gali atsirasti apsinuodijimo maistu simptomų.

Siekiant išvengti apsinuodijimo maistu, svarbu laikytis geros higienos taisyklių, tinkamai paruošti ir sandėliuoti maistą, bei vengti vartoti maisto produktus, kurie gali būti užteršti. Jei įtariate apsinuodijimą maistu, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, kad būtų paskirtas gydymas ir išvengta komplikacijų.

Pagrindiniai apsinuodijimo maistu simptomai

Apsinuodijimas maistu yra dažnas sveikatos sutrikimas. Norint efektyviai kovoti su šia problema ir išvengti komplikacijų, svarbu žinoti pagrindinius apsinuodijimo maistu simptomus ir laiku juos pastebėti.

Dažniausi apsinuodijimo maistu požymiai yra šie:

1. Pykinimas ir vėmimas: Šis apsinuodijimo maistu simptomas yra bene dažniausiai pasitaikantis, atsirandantis kiekvienu apsinuodijimo maistu atveju. Apsinuodijęs žmogus gali pajusti staigų pykinimą, o šį dažnai lydi ir vėmimas. Tai yra organizmo bandymas atsikratyti infekciją sukėlusių medžiagų. Šie simptomai yra labai nepatogūs ir sekina organizmą, todėl labai svarbu stebėti savo būklę ir pablogėjus situacijai nedelsiant kreiptis į gydytoją.

2. Viduriavimas: Apsinuodijus maistu, žmonės dažnai patiria intensyvų viduriavimą. Tai dar vienas iš būdų, kuriuo organizmas stengiasi atsikratyti kenksmingų medžiagų. Visgi, labai intensyvus viduriavimas gali lemti greitą skysčių praradimą, o tai gali sukelti dehidrataciją ir reikalauti papildomo skysčių suvartojimo. Itin svarbu stebėti ar viduriuojant nėra kraujo. Tai pastebėjus svarbu nedelsiant kreiptis skubios pagalbos.

3. Pilvo skausmas: Stiprus pilvo skausmas yra taip pat dažnas apsinuodijimo maistu simptomas, dažnai lydintis viduriavimą. Apsinuodijus, jaučiami pilvo skausmai gali būti traukiantys, raižantys ar net plešiantys.

4. Karštis ir šaltkrėtis: Neretai apsinuodijus žmonės gali jausti karštį ar šaltkrėtį. Tai organizmo reakcija į apsinuodijimą ir bandymas kovoti su infekcija.

5. Galvos skausmas ir raumenų silpnumas: Apsinuodijus maistu, gali pasireikšti bendras negalavimas ir silpnumas. Tai gali pasireikšti galvos skausmu, svaigimu ir raumenų silpnumu.

6. Aukšta kūno temperatūra: Apsinuodijus neretai jaučiama ir pakilusi bendra kūno temperatūra. Tai rodo, kad organizmas bando kovoti su infekcija.

Simptomai įprastai gali prasidėti vienos ar kelių valandų laikotarpyje po užteršto maisto suvartojimo. Kartais, apsinuodijimo maistu požymiai gali atsirasti ir po kelių dienų. Apsinuodijimo simptomų intensyvumas gali labai skirtis, priklausomai nuo apsinuodijimo sunkumo ir suvartoto užteršto maisto kiekio. Simptomai dažniausiai praeina po maždaug 24–48 valandų. 

Svarbu prisiminti, kad apsinuodijimas maistu gali sukelti ir dehidrataciją, ypač jei viduriavimas ir vėmimas yra intensyvūs. Todėl būtina vartoti daug skysčių, pvz., vandens, arbatų, elektrolitų gėrimų ar sultinio, kad išvengtumėte dehidratacijos pasekmių. Visgi, organizmui šalinant infekciją, yra labai svarbu jo neapkrauti. Todėl jeigu asmuo nenori nei valgyt, nei gerti, turėtų taip ir elgtis, o pradėti valgyti ir gerti tik atsiradus norui.

Jei simptomai tampa sunkūs arba ilgai trunka ir nepraeina po kelių dienų, būtina konsultuotis su gydytoju, kuris gali nustatyti apsinuodijimo priežastį ir paskirti gydymą. Prevencija, tokia kaip tinkamas maisto laikymas ir paruošimas, taip pat yra itin svarbi, kad išvengtumėte tolimesnių apsinuodijimo maistu pavojų. Žinodami šiuos simptomus, galite greičiau atpažinti apsinuodijimo maistu požymius ir laiku imtis veiksmų, kad pagerintumėte savo sveikatą.

Ką daryti apsinuodijus maistu?

Apsinuodijimas maistu gali būti potencialiai pavojinga būklė, tačiau laiku pastebėjus simptomus, žinant, ką daryti apsinuodijus maistu ir imantis tinkamų priemonių, galite greitai susigrąžinti sveikatą. Štai keletas patarimų ir žingsnių, kurių galite imtis apsinuodijus maistu:

1. Nutraukite maisto vartojimą: Nutraukite maisto vartojimą bent pirmosiomis apsinuodijimo valandomis, kad suteiktumėte savo virškinimo sistemai laiko atsigauti. Nors ir taip apsinuodijus įprastai prarandame apetitą, nenorime nieko valgyti ar gerti. Organizmui kovojant su infekcija, svarbu jo labai neapkrauti. Todėl jei nėra nori valgyti ar gerti, to nereikėtų ir daryti. Kai simptomai pradeda mažėti, galite palaipsniui grįžti prie neriebaus ir lengvai virškinamo maisto.

2. Stebėkite skysčių organizme lygį: Apsinuodijus yra labai svarbu išvengti dehidratacijos, kadangi intensyviai vemiant ar viduriuojant iš organizmo greitai pasišalina skysčiai ir naudingosios medžiagos. Jei tik yra noras, stenkitės gerti daug vandens, kad kompensuotumėte skysčių praradimą. Taip pat tinka ir sultiniai ar arbatos. Jei visgi simptomai jus kamuoja ilgesnį laiko tarpą ir negalite nieko gerti ar valgyti, kreipkitės į gydytojus intraveninei terapijai gauti, kad išvengtumėte dehidratacijos rizikos.

3. Vartokite lengvą maistą: Kai simptomai sumažėja, pradėkite mažomis porcijomis vartoti mažai kalorijų turintį, neriebų ir lengvą maistą. Po apsinuodijimo organizmas įprastai ilgai dar lieka sudirgęs, todėl geriausia rinktis lengvai skaidomą maistą, pvz., liesą mėsą, džiūvėsėlius arba virtus ryžius. Tai padės jums pasiekti reikiamą mitybos normą, bet neapkraus žarnyno.

4. Venkite alkoholio ir kofeino: Laikinai susilaikykite nuo alkoholio ir kofeino, kad neapkrautumėte savo virškinimo sistemos. Alkoholio ir kofeino turintys produktai gali dirginti virškinimo sistemą ir dar labiau apsunkinti jūsų būklę. Taip pat atsisakykite ir rūkymo, nes tai, taip pat, gali trukdyti organizmui kovoti su liga.

5. Kreipkitės į gydytoją: Jei apsinuodijimo maistu simptomai yra sunkūs, trunka ilgiau nei penkias dienas arba pastebite kraują išmatose, nedelsdami kreipkitės į medicinos specialistą. Gydytojas galės nustatyti apsinuodijimo priežastį ir, prireikus, paskirti gydymą. Taip pat, jei intensyviai vemiate ar viduriuojate ilgą laiką, kreipkitės į gydytojus, kad išvengtumėte organizmo dehidratacijos. 

Taip pat į gydytojus reikėtų kreiptis, tam, kad padėtų lengviau jaustis, padėtų sumažinti galbūt atsiradusius skausmus pilvo zonoje nuo dažno vėmimo ir gali sumažinti ar visai panaikinti pykinimo jausmą. Gydytojai tinkamų medikamentų pagalba geba sumažinti dažnai kylančią temperatūrą apsinuodijimo metu ir šaltkrėčio jausmą. 

6. Palaikykite higieną: Po kiekvieno vėmimo arba viduriavimo nepamirškite nusiplauti rankas ir valyti aplinką, kad užkirstumėte kelią infekcijos plitimui. Taip pat atsikratykite tų likusių maisto produktų, kurie galėjo sukelti apsinuodijimą maistu.

Kaip gydyti apsinuodijimą maistu?

Apsinuodijus maistu labai svarbu yra tinkamas gydymas, kuris padės organizmui atsikratyti toksinų ir greitai atsigauti. 

Štai keletas būdų, kaip gydyti apsinuodijimą maistu ir pasijusti geriau:

1. Intraveninė terapija: Intraveninė terapija yra vienas iš efektyviausių būdų gydyti sunkų apsinuodijimą maistu. Intraveninė terapija yra būdas, kai vaistiniai preparatai, naudingosios medžiagos ir skysčiai yra lašinami tiesiai į veną per kateterį. Apsinuodijus maistu atsiranda sunkus vėmimas ir viduriavimas, kurių metu prarandama daug skysčių, dingsta apetitas. Intraveninės terapijos metu asmeniui lašinami įvairūs vaistiniai preparatai bei naudingosios medžiagos tam, kad organizmas gautų pakankamai medžiagų, visiškai nenusilptų ir turėtų pakankamai energijos kovoti su infekcija. Intraveninė terapija taip pat padeda greitai atkurti skysčių ir elektrolitų balansą organizme. Terapija padeda greičiau pašalinti toksinus iš kraujo ir taip pagerina bendrą savijautą. 

Intraveninės terapijos metu lašinami specialūs medikamentai, kurie gali padidinti žmogaus apetitą, o tai yra naudinga, kuomet žmogus, dėl ilgai trunkančios nepatenkinamos savijautos yra nevalgęs didelį laiko tarpą. Daugiau apie intraveninę terapiją sužinokite čia. 

2. Skysčių atstatymas: Jei apsinuodijimas maistu nėra sunkus, pacientui gali būti skiriamas rehidratacinis tirpalas. Tai yra specialus skysčių mišinys, skirtas vandens ir druskų netekimui organizme kompensuoti. Tokį tirpalą galite gerti mažomis porcijomis per trumpus laiko tarpus.

Taip pat tokį tirpalą galima ir susilašinti, jei žmogui dar nėra atsiradęs noras, ką nors gerti. 

3. Vaistai: Gydytojas gali paskirti vaistų, skirtų sumažinti pykinimą, vėmimą ir viduriavimą. Taip pat gali būti skiriami vaistai, mažinantys karščiavimą ir karščiavimo simptomus. Dažniausiai tokie vaistai skiriami tik tada, kai apsinuodijimo simptomai nėra tokie intensyvūs ir vaistai gali spėti suveikti.

Kitais atvejais vaistai yra lašinami, dėl to, nes norima išvengti, kad pacientas neišvemtų vaistų.

4. Maisto atsisakymas: Pradžioje, apsinuodijus maistu, daugelis žmonių gali jaustis blogai ir neturėti noro valgyti. Tokiu atveju geriausia ir vengti maisto. Nerekomenduojama valgyti bent 24 valandas. Vandenį reikėtų gerti tik esant norui. Palengvėjus simptomams galite pradėti valgyti lengvą maistą.

5. Pramoniniai adsorbentai: Kai kurie vaistai, vadinami adsorbentais (pavyzdžiui, aktyvuota anglis), gali padėti surišti toksinus skrandyje ir žarnyne, neleisdami jiems toliau įsiskverbti į organizmą. Tai gali padėti sumažinti apsinuodijimo simptomus.

Tačiau būtina žinoti, kiek tokio tipo vaistų reikia vartoti pacientui. Šių vaisto dozė yra apskaičiuojama pagal žmogaus svorį.

6. Poilsis ir miegas: Apsinuodijus, organizmas gali labai nusilpti. Tam, kad organizmas geriau kovotų su infekcija svarbu pailsėti ir suteikti organizmui galimybę atsigauti. Pakankamas poilsis ir geras miegas gali pagreitinti toksinų pasišalinimą iš organizmo.

7. Gydytojo pagalba: Jei apsinuodijimo simptomai yra sunkūs arba nepraeina savaime po kelių dienų, gali būti reikalinga gydytojo pagalba. Gydytojai atlikę tyrimus ir nustatę apsinuodijimo priežastį, suteiks specializuotą pagalbą.

Svarbu tai, kad apsinuodijimo maistu gydymas gali skirtis priklausomai nuo apsinuodijimo sunkumo, simptomų bei bakterijos, sukėlusios apsinuodijimą. Jaučiant sunkesnius apsinuodijimo simptomus, nedelsiant kreipkitės į medicinos specialistus, kad būtų išvengta rimtų komplikacijų.

Ko reikėtų vengti apsinuodijus?

Apsinuodijus maistu, ypač jei tai sukelia virškinimo sutrikimus, svarbu laikytis tam tikrų dietinių rekomendacijų. Pirmiausia, rekomenduojama vengti sunkesnio maisto, ypač per pirmą dieną po apsinuodijimo, kad neperkrautumėte virškinimo sistemos. Venkite aukštą riebalų ir baltymų kiekį turinčių patiekalų, kurie gali būti sunkiai virškinami.

Tuo pačiu metu, verta laikytis lengvos dietos, kuri apima virškinimui palankius maisto produktus, tokius kaip virti ryžiai, liesa mėsa, vaisiai ir daržovės. Venkite alkoholio, cukraus ir kofeino turinčių gėrimų dėl jų potencialo dirginti virškinimo traktą.

Taip pat geriau laikytis atokiau nuo sūraus maisto, šokolado, prieskonių, makaronų, dešros ir riebios žuvies, kadangi šie produktai gali padidinti virškinimo problemas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Apsinuodijus maistu, labai svarbu atkreipti dėmesį į savo sveikatą ir žinoti, kada kreiptis į gydytoją. Štai keletas momentų, kuriais turėtumėte nedelsdami kreiptis į medicinos specialistą:

1. Viduriuojama ilgiau nei 5 dienas ar viduriuojama su krauju: Jei viduriuojate ilgiau nei penkias dienas arba pastebite kraują išmatose, tai yra rimtas signalas, kad reikia kuo skubiau pasitarti su gydytoju. Tokie simptomai gali rodyti, kad apsinuodijimo metu kilo komplikacijų ir rimtų virškinimo sistemos sutrikimų.

Tačiau jei jaučiatės prastai, tikrai galima kreiptis į gydytoją ir pirmą viduriavimo dieną. 

2. Jaučiamas nepakeliamas pilvo skausmas ir negalite sulaikyti skysčių: Jei patiriate intensyvų pilvo skausmą, nuolatinį pykinimą ir negalite sulaikyti net mažo kiekio skysčių, kreipkitės į gydytoją, kad išvengtumėte komplikacijų ir dar didesnio savijautos pablogėjimo..

3. Atsiranda dehidratacijos požymiai: Jei pastebite dehidratacijos požymius, tokius kaip staigus svorio praradimas, nuovargis, stiprus troškulys, sausos lūpos ir oda, tai reiškia, kad organizmas praranda per daug skysčių. Dehidratacija gali būti pavojinga sveikatai, ypač mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, kad būtų užtikrinta tinkamas skysčių organizme balansas..

4. Apsinuodijimo simptomai pasireiškia jaunesniam nei vienerių metų kūdikiui: Mažiems kūdikiams apsinuodijimas maistu gali būti ypač pavojingas. Jei pastebite apsinuodijimo požymių kūdikiui, nedelsdami konsultuokitės su vaikų gydytoju.

Svarbiausia prisiminti, kad apsinuodijus maistu, neturėtumėte iš karto panikuoti. Įprastai apsinuodijimo maistu simptomai praeina savaime po kelių dienų. Stebėkite savo sveikatą ir jei pastebite ryškų būklės pablogėjimą, kreipkitės į gydytoją. Jeigu jaučiate, kad jums ar jūsų vaikams negerėja, nors išbandėte keletą sveikimo būdų, tikrai galima kreiptis į gydytoją.  Gydytojas galės atlikti reikiamus tyrimus, nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą, kad jūs greitai atsigautumėte.

Kaip išvengti apsinuodijimo maistu?

Prevencija yra vienas tiksliausių būdų išvengti apsinuodijimo maistu. Vartojant maistą, ypač rizikingus produktus, kaip mėsa, žuvis ar kiaušiniai, svarbu laikytis griežtų higienos taisyklių. Rankos turi būti kruopščiai plaunamos prieš valgant ar gaminant maistą, kad būtų išvengta bakterijų ir mikrobų perdavimo į maistą. 

Taip pat reikia užtikrinti, kad maisto produktai būtų tinkamai laikomi šaldytuve arba tinkamai perdirbami, kad išvengtumėte mikrobų plitimo.

Kitas svarbus aspektas yra maisto produktų saugumo žymėjimas. Pirkdami produktus, būtina atkreipti dėmesį į jų galiojimo datą ir kitą informaciją, kuri gali rodyti saugumą vartoti produktą. Ši informacija gali padėti išvengti vartojimo nepageidaujamų padarinių.

Be to, svarbu tinkamai paruošti maistą. Užtikrinkite, kad mėsa, žuvis ir kiaušiniai būtų tinkamai apdoroti, t.y. visiškai iškepę, išsitroškinę ar gerai virti. Be to, stenkitės vengti kryžminės taršos – jau paruošto maisto nelieskite nešvariomis rankomis, nedėkite ant nešvarių paviršių.

Specialios rizikos grupėms priklausantiems asmenims, tokiems kaip vaikai, senyvo amžiaus žmonės ir nėščios moterys, reikia skirti ypatingą dėmesį maisto pasirinkimo ir ruošimo procese, nes jie yra labiau jautrūs maisto sukeltiems pavojams.

Valgykite saugiai. Nevartokite maisto, kuris jau yra sugedęs arba atrodo įtartinas, turi nemalonų kvapą ar keistą išvaizdą. Taip pat atkreipkite dėmesį į higienos sąlygas valgydami kavinėse, restoranuose arba kitose viešose vietose.

Venkite nešvaraus, nefiltruoto vandens ir neapdoroto maisto ar net ledukų gėrimuose, ypač kelionėse į užsienį ar vietose, kuriose higienos standartai nėra aukšti. Vanduo turėtų būti geriamas tik iš patikimų šaltinių arba užvirinant. Kelionėse stenkitės gerti tik vandenį buteliuose.

Laikydamiesi šių paprastų, bet svarbių prevencijos priemonių, galime sumažinti riziką susirgti apsinuodijimu maistu ir užtikrinti saugų maisto vartojimą.

Apsinuodijimas maistu – problema, su kuria yra tekę susidurti kiekvienam iš mūsų ir turbūt ne kartą. Nors apsinuodijimas maistu yra dažnai pasitaikanti problema, ji itin nemaloni ir gali užtemdyti malonius gyvenimo momentus. Jei pajutote stiprius apsinuodijimo maistu simptomus, kreipkitės į „Drops Clinic“ gydytojus specialistus. Mūsų klinikoje dirbantys gydytojai jus apžiūrėję, nustatys tinkamą gydymą ir greitai padės jums atgauti savijautą. O tam, kad galėtumėte geriau jaustis dar greičiau, pasitelkite mūsų siūlomą intraveninę terapiją. Dirbame tik su sertifikuotais ir pasaulyje pripažintų gamintojų preparatais ir įranga.