Angina, dar žinoma kaip tonzilitas, yra dviejų ovalo formos audinių mazgų – tonzilių, esančių gerklės gale, uždegimas. Ši būklė yra ypač paplitusi tarp vaikų, tačiau nėra išimtis ir suaugusiesiems. Pagrindiniai tonzilito požymiai apima patinusias tonziles, gerklės skausmą, rijimo sunkumus bei jautrius limfmazgius kakle. Gydymas priklauso nuo ligos sukėlėjo – virusų ar bakterijų – ir yra orientuotas į diskomforto mažinimą bei greitesnį atsigavimą. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime anginos simptomus ir pagrindinius gydymo principus.
Anginos simptomai
Pagrindiniai anginos (ūminio tonzilito) simptomai yra uždegiminės ir patinusios tonzilės, dėl kurių, ypatingai sunkiais atvejais, gali būti sunku kvėpuoti per burną. Kiti simptomai apima:
- Gerklės skausmą ar jautrumą
- Karščiavimą (didesnė nei 38,5 °C temperatūra)
- Paraudusias tonziles
- Baltas ar geltonas apnašas ant tonzilių
- Skaudančias pūsleles ar opas gerklėje
- Galvos skausmą
- Apetito stoką
- Ausų skausmą
- Sunkumą rijant
- Patinusius limfmazgius kakle ar žandikaulyje
- Blogą burnos kvapą
- Sprando skausmus
Ūminis tonzilitas vaikams, taip pat gali sukelti galvos ir pilvo skausmus, pykinimą ir vėmimą.
Nors angina pati savaime nėra užkrečiama, daugelis ją sukeliančių infekcijų, tokios kaip peršalimas ar gripas, yra užkrečiamos. Todėl svarbu laikytis visų prevencijos priemonių, siekiant apsaugoti ne tik save, bet ir savo artimuosius.
Kaip gydyti?
Lengvas ligos atvejis, ypač jei jį sukelia virusas, pavyzdžiui, peršalimas, dažniausiai nereikalauja medikamentinio gydymo. Tokiu atveju, anginos gydymą namuose rekomenduojama pradėti nuo priemonių, kurios padeda lengvinti simptomus:
- Poilsis: Poilsis leidžia organizmui taupyti energiją, kurią jis galėtų naudoti kovojant su infekcija.
- Gausus šiltų skysčių vartojimas: Vartokite šiltus skysčius, tokius kaip ramunėlių, medetkų, šalavijų ar kitos uždegimą mažinančios arbatos. Tai ne tik padeda išlaikyti gerklės drėgmę, bet ir mažina nemalonų jausmą. Kofeino neturintys gėrimai taip pat gali turėti raminantį poveikį.
- Skalavimas druskos vandeniu: Tai gali padėti sumažinti diskomfortą gerklėje.
- Gerklės pastilės: Pastilės gali padėti nuraminti gerklės skausmą.
- Oro drėkintuvų naudojimas arba sėdėjimas garų pirtyje: Sausas oras gali dirginti gerklę, todėl naudojant oro drėkintuvus arba praleidžiant laiką garų pirtyje gali būti sumažintas dirginimas.
- Skausmo ir karščiavimo malšinimas vaistais: Skausmo ir karščiavimo malšinimui galima naudoti nereceptinius vaistus. Taip pat labai naudingi yra vietinio poveikio preparatai, tokie kaip gerklės purškalai ir skalavimo skysčiai.
Sunkesniais ligos atvejais gali būti skirti antibiotikai arba, rečiau, tonzilektomija. Jeigu asmuo dėl tonzilito patiria dehidrataciją, jam gali prireikti lašelinių skysčių atstatymui.
Anginos operacija (Tonzilektomija)
Operacija, kurios metu pašalinamos tonzilės, vadinama tonzilektomija. Gydytojai dažniausiai rekomenduoja šią procedūrą pacientams, kurie kenčia nuo lėtinio ar pasikartojančio tonzilito, ypač jei liga sukelia komplikacijas arba simptomai nesumažėja.
Jei pacientas serga angina ar streptokoku 5-7 kartus per metus, tonzilektomija gali padėti išvengti tolimesnių susirgimų. Operacija taip pat gali palengvinti kvėpavimo ar rijimo problemas, kurias sukelia padidėjusios tonzilės.
Nors tonzilektomija gali sumažinti streptokoko sukeltos anginos riziką, susirgti streptokoku bei kitomis gerklės infekcijomis įmanoma net ir pašalinus tonziles. Yra nedidelė tikimybė, kad tonzilės gali ataugti po operacijos, tačiau tai yra retas atvejis.
Po anginos operacijos pacientai paprastai išleidžiami namo tą pačią dieną, tačiau visiškam pasveikimui dažniausiai reikia nuo 1 iki 2 savaičių. Gijimo procesas gali būti itin nemalonus dėl stipraus gerklės skausmo, kuris gali trukdyti normaliai kalbėti ir netgi miegoti. Be to, dėl gerklės jautrumo pacientai dažnai negali normaliai valgyti ar gerti, todėl svarbu rinktis švelnų maistą ir vengti karštų bei aštrių patiekalų.
Antibiotikai
Jei tonzilitą sukėlė bakterinė infekcija, gydytojas gali skirti antibiotikus infekcijai gydyti. Nors antibiotikai gali pagreitinti simptomų mažėjimą, jie taip pat gali sukelti šalutinius poveikius, pavyzdžiui, sutrikdyti virškinimą ar nusilipninti imunitetą.
Dažniausiai skiriamas antibiotikas anginai yra penicilinas, kuris veiksmingas gydant A grupės streptokokų sukeltą anginą. Šis gydymas būtinas siekiant išvengti reumatinės širdies ligos, kuri gali būti komplikacija esant streptokokinei anginai. Jei esate alergiškas penicilinui, gydytojas gali paskirti alternatyvius antibiotikus.
Svarbu suvartoti visą paskirtą antibiotikų kursą, kuris įprastai trunka 10 dienų. Net jei simptomai atrodo visiškai išnykę, infekcija gali paūmėti, jei nebaigsite vartoti viso paskirto vaistų kurso.
Anginų rūšys
Angina skirstoma į keletą tipų, kurie pasižymi specifiniais simptomais ir reikalauja skirtingų gydymo metodų. Puliuojanti angina, dar vadinama bakterine ar pūlinga angina, pasireiškia opomis ant tonzilių, kuriose susikaupia pūliai. Kita forma – virusinė angina, dažniausiai sukelta peršalimo ar gripo virusų, yra lengvesnė, tačiau simptomai gali būti panašūs į bakterinės anginos, kas kartais apsunkina diagnozę.
Puliuojanti angina
Puliuojanti arba pūlinga angina – taip vadinama bakterinė angina, dar žinoma kaip bakterijų sukeltas tonzilitas. Pagrindinis simptomas – baltos opos ant tonzilių, kuriose kaupiasi pūliai.
Užsikrėtus bakterine angina, gali pasireikšti trys ligos formos: katarinė, kai tonzilės tik paraudę, folikulinė, kai pūliai atsiranda gilesniuose tonzilių audiniuose, ir lakūninė, kai pūliai padengia visą tonzilių paviršių.
Laiku ir tinkamai gydoma folikulinė forma praeina per 5–7 dienas, o lakūninė – per 10 dienų. Negydant šių anginos formų, simptomai gali užsitęsti ir padidėja komplikacijų rizika
Virusinė angina
Virusinė ir bakterinė angina yra labai panašios, todėl vien iš simptomų sunku nustatyti, kuri yra kuri. Tačiau virusinio tonzilito simptomai paprastai yra šiek tiek lengvesni nei bakterinės anginos.
Abu tipai prasideda gerklės skausmu, taip pat gali sukelti tonzilių paraudimą, patinimą ir skausmą, kas apsunkina rijimą.
Virusinis tonzilitas, dažnai sukeltas peršalimo ar gripo, gali būti lydimas lengvesnių simptomų, tokių kaip kosulys, nosies užgulimas ir sloga. Tuo tarpu bakterinis tonzilitas, dažniausiai sukeltas A grupės streptokokų, gali sukelti labiau specifinius simptomus, tokius kaip blogas burnos kvapas.
Dėl šių simptomų panašumo diagnozė tampa sudėtinga, todėl būtina atlikti medicininius tyrimus, siekiant nustatyti tikslią anginos priežastį ir tinkamai pasirinkti gydymą.
Anginos pasekmės
Lėtinis tonzilių uždegimas gali sukelti ilgalaikes ir rimtas sveikatos problemas, įskaitant kvėpavimo sutrikimus miego metu ir infekcijos plitimą į gretimus audinius. Toliau pateikiame lėtinio tonzilito pasekmes ir potencialias komplikacijas, įskaitant su streptokokais susijusias ligas, kurios gali turėti ilgalaikių padarinių paciento sveikatai.
Lėtinio tonzilito pasekmės
Lėtinis tonzilių uždegimas gali sukelti kelias rimtas sveikatos problemas. Pirma, nuolatinis tonzilių padidėjimas gali sukelti kvėpavimo sutrikimus miegant, žinomus kaip obstrukcinė miego apnėja. Be to, infekcija gali plisti į aplinkinius audinius, taip pat gali formuotis pūliai už tonzilių, vadinami peritonziliniu abscesu. Ši būklė sukelia stiprų skausmą ir apsunkina rijimą bei kvėpavimą.
Galimos bakterinio tonzilito komplikacijos
Streptokokų sukeltas tonzilitas, dar vadinamas streptokokine angina, gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Viena iš jų yra skarlatina, kuri gali progresuoti į reumatinį karščiavimą, kuris paveikia širdį, sąnarius ir nervų sistemą.
Taip pat gali pasireikšti poststreptokokinis reaktyvus artritas, sukeliantis sąnarių uždegimą ir skausmą. Kita komplikacija – glomerulonefritas, inkstų uždegimo tipas, kuris gali paveikti inkstų funkciją.
Anginos reabilitacija
Kaip ir po kiekvienos ligos, kurios metu buvo patiriamas karščiavimas, dehidratacija ar antibiotikų vartojimas, būtina skirti laiko atsigavimui ir kūno reabilitacijai. Atsigavimo procesą turėtų lydėti pakankamas poilsis, subalansuota mityba, ir gausus skysčių vartojimas, siekiant atstatyti dehidratacijos padarytą žalą.
Kartais, atsižvelgiant į individualius poreikius ir gydytojo rekomendacijas, gali būti naudinga išbandyti priešuždegiminę lašelinę, kurioje esantys unikalūs preparatai, papildyti vitaminais B1, B6, C ir magniu, ne tik mažina uždegimą, bet ir stiprina imunitetą, ramina nervų sistemą, suteikia energijos grįžti prie įprastų veiklų.
Svarbu palaipsniui ir atsargiai grįžti prie fizinio aktyvumo, vengiant per didelio krūvio, kuris gali prailginti atsigavimo laikotarpį. Toks integruotas požiūris padeda užtikrinti, kad atsigavimas būtų greitesnis ir efektyvesnis.
Man trūksta info šiek tiek apie mūsų gydymo metodiką.
Mes turim CRB aparatą, kuris padeda gydytojai sprėsti ar tai virusinis ar bakterinis susirgimas.
Mes turi STREP testų, kuriuos galima padaryti, jei reikia daugiau duomenų.
Mes turim ne tik priešuždegiminę lašelinę, bet ir antiobiotikų lašininamų, kurie labiau pasisavinami per kraują ir greičiau veikia.
Dar gal galima parašyt, kad ir po operacijos galima ateiti pasilaisinti lasine, kad maziau skaudetu ir kad nenusilptu labai organzimas.
