Pavasario laukiame nekantraudami — atšilę orai leidžia mums džiaugtis gamta ir grynu oru. Tiesa, pavasaris ne visiems yra džiaugsmingas. Pražydę augalai šiltuoju sezonu kai kuriems reiškia nepatogumus — varvančią nosį, ašarojančias akis. Alergijos kankina dažną iš mūsų, tačiau iš tiesų, alergijos simptomus bet kada gyvenime gali pajusti ir tie, kurie anksčiau šios problemos nejuto. Jei anksčiau alergiškų žmonių būdavo vienetai, tai šiandien alergija skundžiasi vis daugiau žmonių. Manoma, kad po keliolikos metų Europoje tam tikra alergijos forma sirgs kone pusė jos gyventojų. Kodėl kyla alergijos simptomai ir ar galima jų išvengti? Kartu su „Drops Clinic“ šeimos klinikos specialistais šiame straipsnyje aptarsime kokios yra alergijų priežastys, kokiais simptomais jos pasireiškia ir kokiais būdais jas galime gydyti.
Mūsų paslaugosKas yra alergija?
Alergija yra imuninės sistemos sutrikimas, organizmo gynybinė reakcija. Alergija atsiranda kaip organizmo atsakas, pernelyg stipri ir netinkama imuninės sistemos reakcija į tam tikras medžiagas. Nors šios medžiagos daugeliui nekenksmingos, alergiškų žmonių organizmas jas klaidingai priima kaip pavojingus svetimkūnius ir ima gintis. Medžiagos, kurioms atsiranda padidėjęs imuninės sistemos jautrumas, vadinamos alergenais. Tai gali būti augalų žiedadulkės, vienokios ar kitokios maisto medžiagos, gyvūnų plaukai, dulkių erkutės ar net vaistai.
Alergija skirtingiems žmonėms gali pasireikšti skirtingais simptomais ir paveikti skirtingus organus — odą, kvėpavimo takus, virškinimo sistemą ar net širdį ir nervus. Nors pati alergija nėra liga, jos mechanizmai gali sukelti įvairias organizmo ligas, pvz., astmą, egzemą, alerginį rinitą ar anafilaksinį šoką.
Kodėl kyla alergijos?
Alergijos priežastys nėra visiškai aiškios. Manoma, kad jos susijusios su genetiniu polinkiu ir aplinkos veiksniais. Jei tėvai, ar bent vienas iš jų, yra alergiški, jų vaikui yra didesnė tikimybė turėti alergiją, kartais nebūtinai tą pačią. Tačiau ne visada alergija pasireiškia nuo gimimo — ji gali atsirasti bet kuriame gyvenimo etape. Manoma, kad svarbūs yra ir ankstyvojo vaikystės laikotarpio sąlygos: maitinimas krūtimi, kontaktas su gyvūnais, infekcijos ir kt.
Mus supanti aplinka taip pat gali turėti įtakos alergijų išsivystymui. Pavyzdžiui, tam tikri organizmą provokuojantys veiksniai — gyvenimas mieste, oro tarša, rūkymas ar stresas, gali didinti alergijos riziką. Kita vertus, gyvenimas kaimo vietovėje, kontaktas su natūraliais mikrobais ar parazitais gali stiprinti imunitetą ir jo reakciją į alergenus, taip sumažinant alergijos riziką.
Į organizmą patekus tam tikrai medžiagai, kartais jame kyla gynybinė reakcija, ima gamintis antikūnai ir organizmas sujautrėja. Tuomet, kai organizmas vėl susiduria su tuo pačiu alergenu, imuninė sistema aktyvuojasi ir išskiria įvairius uždegiminius mediatorius, tokius kaip histaminas. Šie mediatoriai sukelia kraujagyslių išsiplėtimą, sklandaus audinio susitraukimą ir sekreciją iš gleivinių. Tai ir lemia alergijos simptomus.
Alergijos simptomai
Alergijos požymiai priklauso nuo to, kokiu būdu alergenas patenka į organizmą ir kokie organai yra paveikti. Skiriamos kelios pagrindinės alergijų formos — alergija maistui, įkvepiamiems alergenams, sezoninė alergija (alergija žiedadulkėms), alergija cheminėms medžiagoms. Alerginiai simptomai dažniausiai pasireiškia greitai, kelių minučių ar valandų bėgyje, tačiau kartais simptomai atsiranda tik po kelių dienų.
Nors skirtingiems organizmams atsiranda skirtingi alergijos požymiai, dažniausi alergijos simptomai yra šie:
- sloga, čiaudulys, nosies niežulys ir užgulimas;
- akių paraudimas, ašarojimas ir niežulys;
- odos bėrimas, niežulys ir patinimas;
- kosulys, dusulys, astma ir bronchų spazmai;
- burnos ir ryklės niežulys ir patinimas;
- pilvo skausmas, viduriavimas ir vėmimas.
Alergenui pakliuvus per virškinamąjį traktą dažnesni simptomai — pilvo skausmas, viduriavimas ir vėmimas. Tokiais atvejais galimi ir simptomai ant odos — bėrimas, niežulys, tačiau jie dažnesni alergenui tiesiogiai liečiantis su oda. Sloga, čiaudulys, akių paraudimas, kosulys, ir panašūs simptomai atsiranda tada, kai alergenas į organizmą patenka per kvėpavimo takus.
Alergijos simptomai gali būti lengvi ar sunkūs. Sunkiausia alerginė reakcija yra anafilaksinis šokas, kuris gali sukelti kvėpavimo sutrikimus, kraujospūdžio kritimą ir sąmonės netekimą. Anafilaksinis šokas yra gyvybei pavojinga būklė ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Alergijos nustatymas
Pajutus alergijos simptomus ar įtarus alerginę reakcija, būtina kreiptis į gydytoją. Šeimos gydytojas jus apžiūrės, ir įvertinęs jūsų būklę, patars, kaip elgtis toliau, paskirs tolimesnius tyrimus ar gydymą. Kartais, šeimos gydytojas gali siųsti pas gydytoją alergologą išsamesnei analizei.
Bet koks alergijos nustatymas prasideda nuo anamnezės — paciento apklausos apie alergiją, jos simptomus, simptomų trukmę, taip pat gyvenimo būdą. Taip pat svarbu sužinoti paciento šeimos istoriją, kitas alergijas. Gydytojas kartu atlieka fizinę apžiūrą ir jei reikia — paskiria tolimesnius tyrimus.
Alergijai nustatyti pasitelkiami laboratoriniai tyrimai. Gali būti pasitelkiamas kraujo tyrimas. Jo metu tiriama bendroji Imunoglobulino E (IgE) koncentracija kraujyje bei specifiniai IgE antikūnai prieš konkretų alergeną. Kitas dažnas laboratorinis tyrimas yra odos bandymo tyrimas alerginiais mėginiais, kurio metu ant odos lašinamas tirpalas su alergenu arba odoje padaroma nedidelė žaizdelė su alergenu. Tai neskausmingas, greitas ir informatyvus alergijos nustatymo metodas. Jei po 15–20 minučių atsiranda paraudimas ar patinimas — tai rodo organizmo reakciją į alergeną.
Mūsų paslaugosAr diagnozuoti alergiją gali tik alergologas?
Alergologas yra gydytojas specialistas, kuris turi specialią kvalifikaciją diagnozuoti ir gydyti alergines ligas. Tačiau ne visada reikalinga jo konsultacija norint nustatyti ar gydyti alergiją. Atpažinti pagrindinius alergijos simptomus ir skirti simptominį gydymą, gali ir šeimos gydytojas. Gydytojas alergologas yra reikalingas tada, kai nėra aiški alergijos priežastis ar reikalinga išsamesnė analizė. Gydytojas alergologas taip pat gali patarti apie prevencines priemones ir ilgalaikę priežiūrą.
Nustatyti alergiją gali ir kiti specialistai, priklausomai nuo to kokius organus yra paveikusi alergija — dermatologas jeigu tai oda; pulmonologas jeigu tai kvėpavimo takai; gastroenterologas jeigu tai virškinimo sistema; kardiologas jeigu tai širdis ir kraujagyslės ir kt. Svarbiausia yra kreiptis į gydytoją, kai pasireiškia alergijos požymiai ir nebandyti savarankiškai juos gydyti ar ignoruoti.
Alergijos gydymo būdai
Alergijos gydymui daug įtakos turi tai, koks yra alergijos tipas, kurie organai yra paveikti, kiek stiprūs yra alergijos požymiai. Taip pat, alergijos gydymas priklauso ir nuo paciento individualių ypatumų. Pagrindiniai alergijos gydymo būdai yra šie:
- Alergeno vengimas. Tai yra pirmasis ir svarbiausias žingsnis norint sumažinti ar pašalinti alergijos požymius. Jei alergenas yra žinomas, reikia stengtis kiek įmanoma sumažinti kontaktą su juo arba visiškai jo išvengti. Žinoma, tai įmanoma ne visada — žmonėms, kenčiantiems nuo sezoninių alergijų, išvengti alergenų yra beveik neįmanomas.
- Simptominis gydymas. Tai yra antrasis žingsnis, padedantis slopinti imuninės sistemos reakciją į alergeną ir mažinantis alergijos požymius. Dažniausiai skiriami antihistamininiai vaistai, kurie blokuoja histamino poveikį ir mažina alergijos požymius — niežulį, paraudimą, patinimą ir kt. Antihistamininiai vaistai gali būti vartojami tablečių, sirupo ar lašų pavidalu arba tepami ant odos kaip tepalai ar kremai. Taip pat gali būti skiriami kortikosteroidai, turintys stiprų priešuždegiminį poveikį ir mažina bronchų spazmus. Kortikosteroidai gali būti vartojami įkvėpus (inhaliacijomis), įpurškus į nosį (nazaliniu purkštuku) arba tepant ant odos. Simptominis gydymas nors efektyvus, nepanaikina alergijos.
- Specifinė imunoterapija. Specifinė alergenų imunoterapija pasitelkiama norint išgydyti alergiją arba sumažinti jos pasireiškimą ilgalaikiu požiūriu. Jos metu sukeliama tolerancija alergenui, organizmas tampa jam nebejautrus. Tai daroma palaipsniui didinant alergeno dozę organizme. Specifinė imunoterapija dažniausiai taikoma esant alergijai įkvepiamiems alergenams — žiedadulkėms, namų dulkių erkėms, gyvūnams, pelėsiniams grybeliams.
- Intraveninė terapija. Intraveninė terapija taip pat yra puikus būdas alergijai gydyti. Jos metu vitaminai, mineralai ir maisto medžiagos tiekiamos tiesiai į kraują ir taip medžiagos yra įsisavinamos greičiau ir efektyviau. Intraveninė terapija stiprina organizmą įvairiais vitaminais ir kitomis naudingomis medžiagomis, todėl organizmas efektyviau kovoja su alergenais ir neleidžia susidaryti uždegimui. Esant alergijos pikui, aukščiau išvardintus vaistus, galima lašinti į veną, jie efektyviau padės pašalinti esamus simptomus, tokius kaip paraudusios akys, sloga, odos bėrimai.
Alergija yra dažna ir nemaloni būklė, kelianti daug nepatogumų ir sumažinanti gyvenimo kokybę. Alergija atsiranda tada, kai organizmas ima reaguoti į tam tikrą medžiagą — alergeną, ir jį priima, kaip pavojų. Alergija gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie dažniausiai priklauso nuo to, kokiu būdu alergenas patenka į organizmą. Nors pati alergija nėra liga, ji gali sukelti įvairias ligas, kartais — pavojingas gyvybei (astma, anafilaksinis šokas). Todėl yra svarbu, pajutus bet kokius alerginius simptomus ar įtariant alergiją, nedelsiant kreiptis į gydytoją, alergijai ir jos gydymui nustatyti. Neabejokite ir kreipkitės į „Drops Clinic” gydytojų ekspertų komandą, kuri įsiklausys į jūsų problemą ir nedelsiant padės susigrąžinti gyvenimo kokybę.
