Kasmet su džiaugsmu pasitinkame vasarinę saulės šviesą ir karštą oro temperatūrą, nes su savimi ji atsineša ir primena nerūpestingas vasaros dienas, praleistas paplūdimyje, pagerėjusią nuotaiką ir šiltus vasaros vakarus gamtoje, Tačiau kartais, ši laiminga harmonija ir nerūpestingumas gali būti sutrikdyta dehidratacijos – subtilaus, tačiau svarbaus organizmo būklės sutrikimo.

Neabejojama, kad girdėjote apie dehidrataciją, tačiau ar tikrai žinote, ką ji reiškia ir kokie jos požymiai?  Šiame straipsnyje, kartu su mūsų klinikos specialistais, apžvelgsime dehidratacijos poveikį organizmui, išsamiai išanalizuosime jos požymius ir pasiūlysime praktinius patarimus, kaip efektyviai išvengti šios būklės.

Dehidratacija – kas tai?

Dehidratacija yra organizmo būklė, kai trūksta pakankamai skysčių, reikalingų normaliai organizmo veiklai.  Skysčiai yra būtini daugeliui procesų, vykstančių organizme, įskaitant medžiagų apykaitą, kraujo apytaką ir temperatūros reguliavimą. Kai organizmas netenka daugiau skysčių, nei suvartojama, gali atsirasti dehidratacija.

Didžiąją dalį dehidratacijos metu prarandamų skysčių sudaro vanduo bei kartu su vandeniu prarandami nedideli druskų (natrio, kalio, kalcio, magnio ir kt.) kiekiai. Natūraliai kasdien eikvojame vandenį su iškvepiamu oru, prakaituojant, šlapinantis ar tuštinantis, bet vartojant pakankamai vandens, mūsų organizmas geba palaikyti tinkamą skysčių balansą.

Vystantis dehidratacijai mažėja organizmui būtinų mineralinių medžiagų (elektrolitų) kiekis. Dehidratacijos metu organizmas gali patirti įvairių sutrikimų. Oda gali tapti sausa ir šiurkšti, gali pasireikšti galvos skausmas, nuovargis, sumažėti koncentracija. Gali būti sumažėjęs šlapinimasis, o šlapimas gali tapti tamsesnis nei įprastai. Be to, gali atsirasti troškulys ir burnos džiūvimas. Sunkiais atvejais gali sutrikti sąmonė.

Dehidratacijos pasekmės gali būti įvairios, priklausomai nuo dehidratacijos lygio ir organizmo būklės.  Labiausiai pavojinga yra sunki dehidratacija, kuri gali sukelti rimtų sveikatos komplikacijų, tokių kaip inkstų funkcijos sutrikimai ar net širdies problemos.

Dehidratacijos riba laikoma, kai netenkama 1,5 proc. organizme esančio vandens.

Dehidratacijos priežastys

Yra nemažai įvairių priežasčių, kurios sukelia dehidrataciją. Dehidratacijos priežastys gali būti įvairios, bet dažniausiai jos susijusios su žemiau išvardytais veiksniais, fiziologinėmis būsenomis, ligomis ir mitybos sutrikimais.

Aplinkos veiksniai

Aukšta aplinkos oro temperatūra, karštas ar sausas oras, didelis prakaitavimas sportuojant ar būnant saunoje, neefektyvi organizmo apsauga nuo aukštos aplinkos temperatūros, netinkama laisvalaikio ar darbo apranga, ilgalaikis respiratoriaus ar dujokaukės dėvėjimas, ilgai trunkantis fizinis krūvis, kai kurių medikamentų vartojimas.

Šie veiksniai padidina organizmo skysčių praradimą per odą ir kvėpavimo takus. Jei neatsižvelgiama į šiuos praradimus ir nevartojama pakankamai vandens ar kitų skysčių, gali išsivystyti dehidratacija.

Fiziologinės būsenos

Viduriavimas, vėmimas, aukšta kūno temperatūra (karščiavimas), padidėjęs širdies susitraukimų dažnis ar pagreitėjęs kvėpavimas, itin pagausėjęs ir padažnėjęs šlapinimasis, kai kurios lėtinės ligos (cukrinis diabetas, širdies ligos, inkstų ligos), nesugebėjimas gerti arba savarankiškai atsigerti (kai ligonis yra sunkios būklės ar komoje, dėl burnos arba ryklės gleivinės pažeidimų ar infekcijos, veido ar dantų traumų).

Šios būsenos gali būti susijusios su įvairiomis ligomis ar infekcijomis ir taip pat padidinti skysčių praradimą per virškinimo traktą arba prakaitavimą. Be to, šios būsenos gali sutrikdyti skysčių balanso reguliaciją organizme ir apsunkinti dehidratacijos prevenciją ar gydymą.

Infekcinės ligos

Apsinuodijimas maistu, roto ir noro virusai, cholera, gastroenteritas, dizenterija ar kitos žarnyno infekcijos, inkstų bei šlapimo takų infekcijos. 

Šios ligos sukelia stiprų viduriavimą ir vėmimą arba dažną šlapinimąsi. Šios ligos taip pat gali paveikti elektrolitų balansą organizme ir sukelti hiponatremiją (natrio trūkumą) ar hipokalemiją (kalio trūkumą), kurie dar labiau pablogina dehidratacijos simptomus ir komplikacijas.

Mitybos sutrikimai

Nepakankamas skysčių vartojimas, gėrimų su per dideliu kofeino ar alkoholio kiekiu vartojimas, saldžiųjų gėrimų ar nesveiko maisto vartojimas, ilgalaikis tinkamo vandens ir maisto trūkumas.

Šie sutrikimai gali turėti įtakos skysčių balansui organizme ir sukelti dehidrataciją dėl diurezinio (šlapimo išsiskyrimą skatinančio) poveikio arba dėl skysčių vartojimo mažinimo. Kofeinas suintensyvina skysčių šalinimą per inkstus. Be to, šie sutrikimai gali sukelti dehidrataciją dėl nepakankamo vandens arba elektrolitų (pvz., natrio, kalcio, magnio) suvartojimo, kurie yra būtini organizmo skysčių balansui ir funkcijoms palaikyti.

Dehidratacijos simptomai

Dehidratacija yra būklė, kai organizmas praranda daugiau vandens, nei gauna. Vanduo yra gyvybiškai svarbus visoms organizmo funkcijoms, todėl organizmo dehidratacija gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Dehidratacijos požymiai gali būti lengvi ar sunkūs, priklausomai nuo vandens kiekio organizme ir nuo to, kiek greitai jis prarandamas. Pagrindiniai dehidratacijos simptomai yra šie:

• Sausa burna ir lūpos.  Tai yra vienas iš pirmųjų ir dažniausių dehidratacijos požymių. Jis rodo, kad organizmui trūksta skysčių ir jis bando sumažinti jų praradimą per seilių gamybą. Kartu gali jaustis pabrinkęs ir sausas liežuvis.
• Sausa oda. Oda – puikus ženklas, rodantis pakankamą ar nepakankamą skysčių organizme kiekį. Dehidratuota oda tampa matine, labiau išryškėja raukšlės ir atsiranda tamsūs ratilai po akimis. 
• Stiprus, ilgai trunkantis troškulys. Tai pagrindinis signalas, rodantis, kad organizme trūksta skysčių. Ypač reikėtų sunerimti, jei troškulys yra itin stiprus ir ilgai trunkantis. Tačiau nereikėtų laukti, kol atsiras troškulys – stenkitės kasdien gerti pakankamai vandens.
• Blogas burnos kvapas. Viena iš blogo burnos kvapo galimų priežasčių – nepakankamas skysčių suvartojimas. Jei pastaruoju metu gėrėte nepakankamai vandens, galite pradėti jausti blogą burnos kvapą. Taip yra todėl, kad seilės  turi antibakterinių savybių, o jų kiekiui sumažėjus (dėl nepakankamo skysčių organizme kiekio), bakterijos ima daugintis ir dėl to atsiranda blogas burnos kvapas.
• Galvos svaigimas, skausmas. Sumažėjus skysčių kiekiui organizme, smegenys yra mažiau aprūpinamos krauju, ima svaigti galva. Galvos skausmas – vienas dažniausių dehidratacijos simptomų, atsirandančių dėl smulkiųjų smegenų kraujagyslių reakcijos į skysčių sumažėjimą organizme.  
• Bendras silpnumas. Tai yra bendras dehidratacijos simptomas, kuris rodo, kad organizmui trūksta energijos ir jėgų. Silpnumas gali būti juntamas raumenyse, rankose, kojose ar visame kūne. Jis gali apsunkinti judėjimą, kalbėjimą ar kitas veiklas.
• Sumažėjęs šlapimo kiekis ar tamsesnė spalva. Šlapimas – dar vienas svarbus prasidedančios dehidratacijos rodiklis. Jis rodo, kad organizmas bando išsaugoti skysčius ir koncentruoti šlapimą. Dėl sumažėjusio skysčių organizme kiekio gali sumažėti ar visai išnykti noras šlapintis, sumažėti šlapimo kiekis, pakisti šlapimo spalva. Šlapimo kiekis gali sumažėti iki mažiau nei 500 ml per parą, o spalva gali tapti geltona ar ruda. Šis simptomas gali būti pavojingas inkstams ir reikalauti skubios medicininės pagalbos.
• Sumažėjęs kraujospūdis. Tai dar vienas galimas dehidratacijos požymis, kuris gali būti pavojingas sveikatai. Jis rodo, kad kraujotaka yra sutrikusi ir nepakankamai tiekiama deguonies ir maistinių medžiagų į organus ir audinius.
• Šaltkrėtis. Dehidratacija gali sukelti ir šaltkrėtį. Vanduo sulaiko šilumą, todėl netekus skysčių, kūnui sunkiau reguliuoti temperatūrą. Be to, dehidratacijos metu organizmas pradeda riboti kraujo tekėjimą į odą. Dėl šių priežasčių jaučiamas šaltkrėtis, net ir šiltoje aplinkoje.
• Raumenų mėšlungis. Kai organizmui trūksta skysčių, sulėtėja kraujo apytaka ir dėl to raumenis gali sutraukti mėšlungis. Taip pat prie to gali prisidėti ir per didelis natrio bei kalio pasišalinimas.
• Vidurių užkietėjimas. Kai organizmas negauna pakankamai vandens, užkietėja viduriai, nes organizmui reikia pakankamai vandens, kad visas turinys lengvai judėtų per gaubtinę žarną. Esant nepakankamam skysčio kiekiui organizme, organizmas jį kompensuoja pašalindamas iš išmatų daugiau skysčio, todėl jos sunkiau pasišalina.
• Padidėjęs poreikis saldumynams. Kartais, dehidratacija ir troškulio pojūtis gali pasislėpti po alkio jausmu. Esant skysčių trūkumui, pradedamas naudoti glikogenas , todėl atsiranda didesnis poreikis saldumynams. Ypač pradėdamas jausti padidėjęs potraukis cukrui, kadangi kai kūnui imta trūkti skysčių, greičiau naudojamas glikogenas arba sukaupti angliavandeniai. 
• Nuovargis, dirglumas. Esant dehidratacijai, mūsų organizmui ima trūkti energijos, pradedame jaustis pavargę ir mieguisti, atsiranda irzlumas ir dirglumas.

Atminkite, kad šie simptomai gali pasireikšti įvairiu mastu ir net vienas ar keli iš šių simptomų gali būti įspėjantis ženklas dėl organizmo dehidratacijos. Jei turite abejonių ar rimtų sveikatos problemų, visada geriausia kreiptis į gydytoją.

Kada reikia kreiptis pagalbos į sveikatos priežiūros specialistus?

Bendrai dehidratacija yra itin pavojingas reiškinys. Organizme trūkstant vandens sutrinka organų veikla. Todėl visada yra geriau apsidrausti ir kreiptis į gydytojus pagalbos, vos pajutote dehidratacijos simptomus. Požymiai, kuomet būtina kreiptis medicininės pagalbos:  

• pykinimas ir vėmimas daugiau kaip 24 val.;
• karščiavimas, kai kūno temperatūra pakyla +38,5 °C ir daugiau;
• viduriavimas trunkantis daugiau kaip 2 dienas;
• staigus svorio netekimas ( daugiau kaip 1,5 proc. kūno masės) per 24 val.
• šlapimo išsiskyrimo sumažėjimas ar išnykimas;
• didelis silpnumas;
• vangumas ar staigus sąmonės sutrikimas;

Išanalizavus laboratorinių tyrimų rezultatus ir surinkus išsamią paciento anamnezę, gydytojas gali nustatyti dehidratacijos laipsnį bei jos priežastis. Svarbiausias tikslas yra ne tik identifikuoti dehidrataciją, bet ir surasti pagrindinę dehidrataciją sukėlusią priežastį.

Dehidratacijos prevencijos būdai

Vanduo mums yra gyvybiškai svarbus, kad būtų palaikomos tinkamos viso organizmo funkcijos. Todėl, kai vandens mūsų organizme yra nepakankamai, gali kilti rimtų sveikatos problemų. Dehidratacijos prevencija yra geriausias būdas išvengti jos komplikacijų ir palaikyti optimalų skysčių balansą organizme. Štai kai kurie dehidratacijos prevencijos būdai:

Intraveninė terapija 

Intraveninė terapija yra procedūra, kai į veną įleidžiamas tirpalas su vandeniu ir elektrolitais (pvz., natriu, kalciu arba magniu). Šis būdas gali būti naudojamas esant sunkiai dehidratacijai arba negalint gerti skysčių dėl vėmimo, viduriavimo arba kitų priežasčių. Intraveninė terapija turi keletą privalumų: ji užtikrina greitą ir tikslų skysčių ir elektrolitų papildymą, todėl puiki savijauta yra greitai atstatoma; ji sumažina virškinimo trakto apkrovą; ji padeda išvengti komplikacijų.

Pakankamas skysčių kiekis

Tai yra pagrindinis ir paprasčiausias dehidratacijos prevencijos būdas. Skysčių kiekis, reikalingas organizmui, priklauso nuo įvairių faktorių, tokių kaip – kūno svoris, lytis, fizinis aktyvumas. Tačiau rekomenduojama išgerti ne mažiau kaip 2 litrus vandens per dieną arba daugiau, jei yra karšta, prakaituojama ar sergama. Skysčiai gali būti ne tik vanduo, kartais tinka ir arbata, sultys, pienas arba kiti nealkoholiniai ir nesaldinti gėrimai.

Minimalus kofeino ir alkoholio kiekis 

Alkoholis ir kofeinas yra diuretikai – tai yra medžiagos, kurios skatina šlapimo gamybą ir išskyrimą. Todėl jų vartojimas gali sukelti dehidrataciją arba pabloginti jau esamą būklę. Ypač venkite alkoholio ir kofeino, kai yra karšta. Be to, alkoholis susilpnina gebėjimą pajusti ankstyvus dehidratacijos ar organizmo perkaitimo simptomus.

Šlapimo pokyčiai

Šlapimo spalva gali rodyti hidratacijos lygį: kuo šviesesnė spalva, tuo geriau hidratuotas organizmas; kuo tamsesnė spalva ir sumažėjęs šlapimo kiekis, tuo labiau organizme trūksta skysčių. Jei šlapimas yra geltonas ar rudas, reikia pradėti gerti daugiau skysčių.

Aplinkos sąlygoms tinkami drabužiai

Prakaitavimas yra organizmo būdas reguliuoti temperatūrą ir atsikratyti perteklinės šilumos. Tačiau prakaitavimas taip pat reiškia skysčių ir elektrolitų nuostolį, kuris gali sukelti dehidrataciją. Todėl reikia prisitaikyti prie aplinkos sąlygų ir imtis kai kurių priemonių, kad sumažintumėte prakaitavimą ir išlaikytumėte hidrataciją. Tinkami drabužiai padeda sumažinti kūno temperatūrą ir prakaitavimą. Rekomenduojama dėvėti natūralaus pluošto (pvz., medvilnės, lino) drabužius, kurie leidžia orui cirkuliuoti ir nesukelia odos dirginimo. Taip pat reikia vengti sintetinių arba tamsių drabužių, kurie gali sukelti gausesnį prakaitavimą. 

Prevencija karštomis dienomis

Didelių karščių metu, tinkamai susiplanuokite savo veiklą ir visada su savimi pasiimkite vandens. Gerkite nuolat nedideliais gurkšniais. Skysčiai turi būti ne per šalti. Jei yra galimybė, esant kaitrai, nukelkite visas lauke vykstančias veiklas, venkite intensyvių fizinių veiklų. Jei karščiai tampa nepakeliami, ant galvos ir pečių užsidėkite sudrėkintą kambario temperatūros vandeniu rankšluostį arba apsipurkškite save drungnu vandeniu, kad aušintumėte kūną ir palaikytumėte tinkamą kūno temperatūrą.

Dehidratacija yra būklė, kai organizmas netenka daugiau skysčių nei gauna. Dehidratacija – nėra paprastas troškulys, nuolatinis skysčių nepakankamumas gali sukelti kraujo spaudimo kritimą, inkstų nepakankamumą ir kitas rimtas sveikatos komplikacijas. Todėl labai svarbu gerti pakankamai vandens ir vengti per didelio prakaitavimo, ypač karštomis dienomis ar sportuojant. Jei pradėjote jausti dehidratacijos simptomus, pvz., galvos skausmą, išsausėjusią burną, nuolatinį troškulį, nedelsdami kreipkitės į mūsų klinikos specialistus – lašelinių pagalba padėsime greitai atkurti skysčių ir elektrolitų balansą bei pagerinti jūsų savijautą.