Sezoninis gripas – tai ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuri kasmet aplanko šaltuoju metų laikotarpiu. Nors daugeliui gripas praeina be komplikacijų, tai nėra „paprastas peršalimas“. Gripas gali sukelti įvairias komplikacijas, o didžiausią riziką patiria vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios, maitinančios moterys, maži vaikai ir silpnesnę imuninę sistemą turintys asmenys. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad sezoninis gripas kasmet lemia milijonus sunkių susirgimų ir šimtus tūkstančių mirčių visame pasaulyje.¹

Laiku atpažinti gripo simptomus, suprasti galimų komplikacijų riziką ir žinoti moksliškai pagrįstas gydymo bei profilaktikos priemones yra esminiai žingsniai siekiant apsaugoti save ir artimuosius. Toliau aptarsime, kaip atskirti gripą nuo įprasto peršalimo, kokie požymiai turėtų kelti nerimą, kada reikalingas vizitas pas šeimos gydytoją ir kokios gydymo bei vakcinacijos strategijos šiuo metu laikomos efektyviausiomis.

Kas yra sezoninis gripas?

Sezoninį gripą sukelia A ir B tipo gripo virusai. Kasmet žiemos sezono metu (Lietuvoje dažniausiai nuo vėlyvo rudens iki ankstyvo pavasario) sukelia susirgimų bangas. Virusai nuolat kinta, todėl imunitetas po persirgimo ar vakcinacijos nėra sudaromas visam gyvenimui. Dėl šios priežasties rekomenduojama skiepytis kasmet.^1,2

Gripas plinta oro lašeliniu būdu kosint, čiaudint, kalbant, taip pat per užterštus paviršius ir rankas. Inkubacinis periodas dažniausiai 1-4 dienos, liga prasideda staiga, o užsikrėtęs asmuo virusą gali platinti dar prieš pasireiškiant pirmiesiems simptomams.¹

Pagrindiniai sezoninio gripo simptomai

Tipinis sezoninis gripas pasižymi staigia pradžia ir ryškiais simptomais. Dažniausi požymiai:

1. Aukšta temperatūra (≥38-39 °C)

Staigus karščiavimas yra vienas būdingiausių gripo simptomų. Temperatūra dažnai pakyla per kelias valandas, lydi šaltkrėtis, bendras silpnumas.

2. Sausas arba varginantis kosulys

Kosulys dažniausiai sausas, dirginantis, gali tęstis 1-2 savaites net ir pradėjus gerėti bendrai savijautai.

3. Raumenų ir sąnarių skausmai

Skausmai nugaroje, kojose, rankose, kakle – tipiškas gripo požymis, išskiriantis jį nuo lengvo peršalimo.

4. Galvos ir akių skausmas 

Skausmas akių srityje, šviesos jautrumas, spaudžiantis galvos skausmas yra dažnai lydintys gripo simptomai.

5. Stiprus nuovargis ir silpnumas

Net paprasta veikla (lipimas laiptais, apsirengimas) gali kelti nuovargį. Silpnumas kartais išlieka kelias savaites po ūmios gripo fazės.

6. Gerklės skausmas, sloga

Gali būti, bet dažniausiai nėra dominuojantys simptomai. Jei vyrauja tik nosies varvėjimas ir nestiprūs ligos požymiai, dažniau tai virusinis peršalimas, o ne gripas.

7. Vaikams gali pasireikšti karščiavimas, dirglumas, vėmimas, viduriavimas.

Rizikos grupės: kam gripas pavojingiausias?

Didesnę sunkių komplikacijų ir hospitalizacijos riziką turi:

• vyresni nei 65 m. asmenys;
• nėščiosios ir moterys iki 2 sav. po gimdymo;
• kūdikiai ir maži vaikai (ypač <5 m., didžiausia rizika <2 m.);
• lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligų, plaučių, inkstų, kepenų, neurologinėmis ligomis, diabetu sergantys asmenys;
• onkologiniai ligoniai, gydomi imunitetą slopinančiais vaistais, ŽIV infekuoti;
• ilgalaikės globos įstaigų gyventojai ir sveikatos priežiūros darbuotojai.

Šiems pacientams gripas dažniau progresuoja į sunkiasnes ligas, kvėpavimo nepakankamumą, todėl svarbu anksti atpažinti simptomus ir neatidėlioti gydymo.

Galimos sezoninio gripo komplikacijos

Nors daugumai sveikų suaugusiųjų gripas praeina be rimtų pasekmių, medicininiai duomenys rodo, kad komplikacijos nėra retos ir gali būti pavojingos.

Dažniausios komplikacijos:

1. Virusinė ar bakterinė pneumonija

Staigiai blogėjantis kosulys, atsinaujinęs karščiavimas po laikino pagerėjimo, dusulys, krūtinės skausmas – tai signalai, galintys rodyti plaučių uždegimą.

2. Lėtinių ligų paūmėjimas

Gripas dažnai destabilizuoja širdies nepakankamumą, išeminę širdies ligą, LOPL, astmą, cukrinį diabetą. Tyrimai rodo padidėjusią miokardo infarkto ir insulto riziką pirmosiomis dienomis po gripo infekcijos.

3. Vidurinės ausies uždegimas (ypač vaikams)

Ausies skausmas, klausos pablogėjimas po gripo gali rodyti bakterinę komplikaciją.

4. Sinusitas, bronchitas

Sinusitas sukelia veido srities spaudimą ar skausmą, galvos skausmą, nosies užgulimą ir uoslės sumažėjimą, dėl ko sunku užmigti ir pailsėti. Bronchitas pasireiškia užsitęsusiu kosuliu, krūtinės diskomfortu, švokštimu. Kosulys trikdo miegą, gali sukelti gerklės sudirginimą, balso užkimimą ar laikiną balso praradimą.

5. Sunki klinikinė eiga

Dažniausiai gresia rizikos grupėms ir neskiepytiems asmenims.

Bet koks staigus būklės pablogėjimas sergant gripu yra aiškus signalas nedelsiant kreiptis pas šeimos gydytoją ar į skubios pagalbos skyrių.

Diagnostika: kada reikalingi tyrimai?

Daugeliui sveikų suaugusiųjų sezoninio gripo diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais simptomais epidemijos sezono metu. Tačiau laboratoriniai tyrimai rekomenduojami:

• pacientams priklausantiems rizikos grupėms;
• esant sunkiai ar progresuojančiai ligos eigai;
• kai reikia diferencijuoti gripą nuo COVID-19, RSV ar kitų infekcijų;
• hospitalizuotiems pacientams;
• protrūkių valdymo tikslais gydymo ar globos įstaigose.

Naudojami greitieji antigeno testai, PGR tyrimai iš nosiaryklės paimamas tepinėlis. Tikslesni yra PGR metodai, ypač svarbūs sunkiais atvejais ir aukštos rizikos pacientams.

Sezoninio gripo gydymas

1. Simptominis gydymas

Daugeliu lengvo ar vidutinio sunkumo sezoninio gripo atvejų pakanka įrodymais pagrįsto simptominio gydymo. Pagrindiniai principai:

• pakankamas skysčių vartojimas, lengvas, subalansuotas maistas, poilsis ir fizinio krūvio ribojimas;
• karščiavimui ir skausmui mažinti gali būti vartojami nereceptiniai vaistai nuo karščiavimo ir skausmo, griežtai laikantis rekomenduojamų dozių ir vengiant kelių preparatų su tuo pačiu veikliuoju junginiu;
• nosies gleivinei palankus drėgnas patalpų oras, nosies plovimas izotoniniu druskos tirpalu;
• vaikams nerekomenduojama vartoti tam tikrų vaistų nuo skausmo ir karščiavimo dėl retų, tačiau sunkių komplikacijų rizikos – tinkamiausias priemones visada patariama suderinti su gydytoju ar vaistininku.

Antibiotikai sezoninio gripo negydo, nes tai virusinė infekcija. Jie gali būti skiriami tik tais atvejais, kai įtariama prisidėjusi bakterinė komplikacija ir šį sprendimą priima šeimos gydytojas, įvertinęs klinikinę situaciją.

2. Antivirusinis gydymas

Specifinis antivirusinis gydymas svarstomas tais atvejais, kai gripas kelia didesnę sunkių komplikacijų riziką arba liga pasireiškia sunkia eiga. Didžiausia nauda pasiekiama, jei antivirusiniai vaistai pradedami vartoti per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų pradžios, tačiau rizikos grupių pacientams bei hospitalizuotiems asmenims jie gali būti naudingi ir pradėjus gydymą vėliau.

Antivirusinis gydymas rekomenduojamas (pagal tarptautines gaires), kai:

• pacientui reikalinga hospitalizacija dėl įtariamo ar patvirtinto gripo;
• liga nustatoma asmenims priklausantiems didelės rizikos grupėms, nepriklausomai nuo simptomų intensyvumo;
• pasireiškia sunkūs ar progresuojantys simptomai (dusulys, krūtinės skausmas, sąmonės sutrikimai, ryškus bendros būklės blogėjimas);
• tam tikrais atvejais gali būti svarstomas ankstyvas gydymas ir kitu atveju sveikiems suaugusiesiems, jei simptomai ryškūs ir nuo jų pradžios praėjo mažiau nei 48 valandos.

Antivirusinių vaistų paskyrimą visada turėtų įvertinti gydytojas, atsižvelgdamas į paciento amžių, rizikos veiksnius, simptomų trukmę, gretutines ligas, inkstų funkciją, nėštumą bei galimas sąveikas su kitais vartojamais vaistais.

Sezoninio gripo vakcina: efektyviausia profilaktikos priemonė

Kasmetinė vakcinacija nuo sezoninio gripo yra pagrindinė įrodymais pagrįsta priemonė, mažinanti sunkių komplikacijų, hospitalizacijų ir mirčių riziką. PSO ir tarptautinės rekomendacijos pabrėžia, kad vakcinacija ypač svarbi rizikos grupėms ir sveikatos priežiūros darbuotojams.

Kodėl reikia skiepytis kasmet?

• gripo virusai nuolat kinta;
• imunitetas po vakcinacijos laikui bėgant silpnėja.

Klinikiniai tyrimai rodo, kad vakcina sumažina sunkaus gripo, hospitalizacijos ir mirties riziką, net jei neapsaugo 100 proc. nuo užsikrėtimo. Vakcina nelaikoma infekcijos priežastimi. Ji nesukelia gripo, o galimi šalutiniai reiškiniai dažniausiai lengvi ir laikini (skausmas injekcijos vietoje, nežymus karščiavimas, nuovargis).

Kitos profilaktikos priemonės

Be vakcinacijos, gripą padeda suvaldyti kasdieniai įpročiai, kurių veiksmingumas pagrįstas epidemiologiniais duomenimis:

• rankų higiena;
• kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas (burnos ir nosies dengimas nosinaite ar alkūne);
• vengimas liesti veidą nešvariomis rankomis;
• sergančių asmenų izoliacija namuose, ypač karščiavimo periodu;
• patalpų vėdinimas, žmonių susibūrimų ribojimas intensyvaus sergamumo laikotarpiu, jei priklausote rizikos grupei.

Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?

Skubus medicininis įvertinimas būtinas, jei sergant gripu pasireiškia:

• kvėpavimo pasunkėjimas, dusulys, blyškumas ar pamėlęs veidas, lūpos;
• stiprus ar spaudžiantis krūtinės skausmas, širdies plakimas;
• sąmonės sutrikimas, konfūzija, vangumas, traukuliai;
• nuolatinis ar pasikartojantis aukštas karščiavimas (>3-5 dienas) nepaisant gydymo;
• staigus būklės pablogėjimas po laikino pagerėjimo;
• mažiems vaikams: vangumas, atsisakymas gerti ar valgyti, sunkus kvėpavimas, neįprastas verksmas;
• nėščiosioms ar lėtinių ligų pacientams – bet koks ryškesnis simptomų progresavimas.

Rizikos grupių pacientams rekomenduojama kreiptis į gydytoją nedelsiant pastebėjus gripo simptomus. Tai leidžia laiku pradėti antivirusinį gydymą ir sumažinti komplikacijų tikimybę.

Išvada

Sezoninis gripas – tai ne tik kelių dienų negalavimas. Tai rimta, bet valdoma infekcija, jei remiamasi moksliškai pagrįsta informacija:

• ankstyvas simptomų atpažinimas padeda atskirti gripą nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų ir laiku pradėti gydymą;
• rizikos grupių apsauga (vakcinacija, ankstyvas antivirusinis gydymas) ženkliai sumažina sunkaus gripo ir mirties riziką;
• vakcina išlieka patikimiausia prevencijos priemonė;
• kiekvieno paciento situacija individuali, todėl atsiradus įtartiniems ar sunkesniems simptomams būtina pasitarti su šeimos gydytoju.

Kuo galime padėti mes – Drops Clinic?

• Konsultuojame dėl gripo simptomų, rizikos įvertinimo ir gydymo plano.
• Pagal gydytojo rekomendacijas atliekame kraujo tyrimus, prireikus ir greituosius kvėpavimo takų infekcijų testus.
• Skiepijame nuo sezoninio gripo.
• Paskiriame gydymą, atsižvelgdami į jūsų sveikatos būklę: intraveninę terapiją lašelinėmis ar geriamuosius vaistus. Šeimos gydytojas parenka saugiausią ir tinkamiausią variantą.

Jeigu jaučiate gripo simptomus, priklausote rizikos grupei arba norite pasikonsultuoti dėl tinkamos profilaktikos ir vakcinacijos, rekomenduojame kreiptis į šeimos gydytoją.

Šis straipsnis parengtas remiantis naujausiomis PSO, ECDC, CDC ir kitų tarptautinių organizacijų rekomendacijomis bei moksline literatūra ir nepakeičia individualios šeimos gydytojo konsultacijos.

Šaltiniai

1. World Health Organization. Influenza (seasonal). Fact sheet, 2025. https://www.who.int/health-topics/influenza-seasonal#tab=tab_1 
2. WHO Regional Office for Europe. Influenza seasonal – publications and virus characterization reports, 2024-2025. https://www.who.int/europe/health-topics/influenza-seasonal#tab=tab_1
3. European Centre for Disease Prevention and Control (ECDC). Seasonal influenza – key facts, surveillance and antiviral treatment guidance. https://www.ecdc.europa.eu/en/seasonal-influenza/prevention-and-control/antivirals 
4. CDC. Influenza Antiviral Medications: Summary for Clinicians. 2023-2024 update. https://www.cdc.gov/flu/hcp/antivirals/summary-clinicians.html 
5. The Medical Letter. Antiviral Drugs for Seasonal Influenza for 2025-2026. https://secure.medicalletter.org/TML-article-1740a 
6. Grohskopf L.A. et al. Prevention and Control of Seasonal Influenza with Vaccines: Recommendations for the 2025-26 Season. MMWR, 2025. https://www.cdc.gov/mmwr/volumes/74/wr/mm7432a2.htm 
7. ECDC. Survey report on national seasonal influenza vaccination recommendations in the EU/EEA, 2024. https://www.ecdc.europa.eu/en/publications-data/survey-report-national-seasonal-influenza-vaccination-recommendations