Feritinas – tai baltymas, kaupiantis geležį ir padedantis organizmui ją panaudoti tada, kai jos labiausiai reikia. Geležis yra būtinas mineralas, reikalingas hemoglobino gamybai. Būtent hemoglobinas perneša deguonimi prisotintą kraują iš plaučių į visus gyvybiškai svarbius organus.
Feritinas neretai painiojamas su hemoglobinu, tačiau svarbu suprasti, kad tai du skirtingi baltymai, atliekantys skirtingas funkcijas organizme.
- Feritinas – tai geležies atsargų baltymas. Jis kaupia geležį ir saugo ją tol, kol organizmui prireikia – pavyzdžiui, hemoglobino gamybai ar kitoms svarbioms funkcijoms. Daugiausia feritino randama kepenyse, blužnyje ir kaulų čiulpuose – tai tarsi geležies sandėlis jūsų kūne.
- Hemoglobinas, priešingai, yra deguonį pernešantis baltymas, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose. Jis naudoja geležį (tarpininkaujant feritinui), kad galėtų prisijungti prie deguonies ir nugabenti jį iš plaučių į visus organizmo audinius bei organus.
Didžioji dalis feritino kaupiasi kepenyse, blužnyje ir kaulų čiulpuose. Čia jis veikia kaip energijos atsarga, užtikrinanti, kad organizmas visuomet turėtų pakankamai geležies deguonies pernešimui bei energijos gamybai. Tačiau per mažas arba per didelis feritino kiekis gali signalizuoti apie tam tikrus sveikatos sutrikimus, todėl verta stebėti jo lygį kraujyje.
Feritino kiekis kraujyje: normos ir nukrypimai
Jei gydytojas įtaria, kad jūsų kraujyje per mažai arba per daug geležies, jis gali paskirti feritino tyrimą. Netinkamas geležies kiekis gali sukelti įvairius simptomus – nuovargį, silpnumą, galvos svaigimą, dusulį ar net širdies ritmo sutrikimus.
Tyrimas taip pat gali būti rekomenduojamas, jei:
- turite kepenų problemų;
- kraujo tyrimas rodo mažą hemoglobino (HB) ar hematokrito (HCT) kiekį;
- jums diagnozuotas neramių kojų sindromas (NKS).
Feritino tyrimas kartais atliekamas net ir tuomet, kai nėra jokių aiškių simptomų – tam, kad geležies trūkumas būtų pastebėtas kuo anksčiau. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie priklauso didesnės rizikos grupėms, pavyzdžiui:
- žmonės su mažu kūno svoriu,
- moterys, kurių menstruacijos yra gausios,
- nėščiosios,
- asmenys, kurių organizmas sunkiai įsisavina maistines medžiagas (pavyzdžiui, dėl žarnyno uždegiminių ligų ar po virškinimo sistemos operacijų).
- Žmonės nevalgantys mėsos ir ne kompensuojantys savo dietos reikiamomis medžiagomis
Kaip atliekamas feritino tyrimas?
Tyrimas atliekamas paimant kraujo mėginį iš venos – dažniausiai iš rankos. Dažniausiai jokio specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau kartais gydytojas gali paprašyti atvykti nevalgius, ypač jei kartu bus atliekami kiti kraujo tyrimai.
Feritino kiekio nustatymas: kokios yra feritino norma?
Feritino kiekis nustatomas atliekant paprastą kraujo tyrimą. Jo lygis organizme gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, lyties ir bendros sveikatos būklės. Sveikam suaugusiam žmogui įprastu laikomas feritino kiekis svyruoja nuo maždaug 20 iki 300 ng/mL.
Toliau pateikiami orientaciniai feritino normų intervalai pagal amžiaus grupes:
- suaugę vyrai: 24–336 ng/mL;
- suaugusios moterys: 24–307 ng/mL;
- naujagimiai: 25–200 ng/mL;
- 1 mėn. kūdikiai: 200–600 ng/mL
- 2–5 mėn. kūdikiai: 50–200 ng/mL
- vaikai (nuo 6 mėn. iki 15 metų): 7–140 ng/mL.
Svarbu žinoti, kad normų ribos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo laboratorijos ir naudojamų analizės metodų. Vertinant rezultatus, visada reikėtų atsižvelgti į gydytojo komentarus.
Mažas feritino lygis (geležies trūkumas)
Feritino trūkumas dažniausiai yra susijęs su geležies trūkumu organizme. Mažos feritino atsargos gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus, nes geležis yra būtina raudonųjų kraujo kūnelių gamybai ir deguonies pernešimui į audinius. Geležies (feritino) stygius – viena dažniausių anemijos priežasčių.
Mažos feritino atsargos: priežastys
Feritino trūkumas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių:
- Nepakankamas geležies suvartojimas su maistu – ypač jei mityboje trūksta raudonos mėsos, žalių lapinių daržovių ar ankštinių produktų.
- Padidėjęs geležies poreikis – pavyzdžiui, nėštumo metu ar organizmui intensyviai augant vaikystėje ir paauglystėje.
- Kraujo netekimas – dėl gausių menstruacijų, virškinamojo trakto kraujavimų, operacijų ar dažnos kraujo donorystės.
- Sutrikęs geležies pasisavinimas – esant tokioms ligoms kaip celiakija, Krono liga, arba po virškinimo sistemos operacijų (pvz., skrandžio mažinimo).
Feritino trūkumo simptomai
Feritino trūkumas gali išsivystyti palaipsniui, todėl simptomai dažnai būna nepastebimi arba priskiriami kasdieniam nuovargiui. Dažniausiai pasitaikantys požymiai:
- nuolatinis nuovargis ir energijos trūkumas;
- silpnumas;
- išblyškusi oda;
- dusulys, ypač fizinio krūvio metu;
- plaukų slinkimas, nagų lūžinėjimas;
- galvos svaigimas;
- neritmiškas širdies plakimas;
- sumažėjęs darbingumas ir dėmesio koncentracija.
- Patamsėję paakiai
Jei šie simptomai kartojasi, svarbu pasitarti su gydytoju ir atlikti kraujo tyrimą, kuris nustatytų feritino ir kitų su geležimi susijusių rodiklių (pvz., hemoglobino, hematokrito) lygį.
Gydymas ir Prevencija
- Mityba: Svarbiausia įtraukti į racioną geležies turinčių produktų. Geležis geriausiai pasisavinama iš raudonos mėsos (pvz., jautienos, kepenėlių). Taip pat naudingi špinatai, lapiniai kopūstai, lęšiai, pupelės, kiaušiniai, grūdai ir riešutai. Geležies pasisavinimą pagerina vitaminas C, todėl šiuos produktus verta derinti su citrusiniais vaisiais, bei kitais vitamino C gausiais produktais, pavyzdžiui pomidorais ar paprikomis.
- Geležies papildai: Prieinami tablečių, kapsulių ar skysčio pavidalu. Jų dozavimas yra nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmeninius poreikius ir gydytojo rekomendacijas. Svarbu tiksliai laikytis vartojimo instrukcijų ir neviršyti nustatytos geležies dozės, kadangi per didelis jos kiekis gali būti toksiškas ir sukelti papildomų sveikatos problemų.
- Papildomas gydymas: Jei mitybos nepakanka, geležis sunkiai pasisavinama, arba sunkiai toleruojama, tuomet gydytojas gali paskirti papildus ar lašelines. Vienas iš sprendimų – „Monofer“ geležies lašelinė „Drops Clinic“ šeimos klinikoje. Šis stiprus geležies ir vitamino C derinys padeda greitai atkurti organizmo atsargas, sustiprinti savijautą ir susigrąžinti energiją.
- Gyvenimo būdo korekcijos: Svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus kasdienius įpročius, galinčius turėti įtakos geležies apykaitai. Moterims rekomenduojama stebėti menstruacijų gausumą, nes tai gali turėti įtakos geležies atsargoms. Taip pat verta reguliariai tikrintis kraują, ypač jei priklausote rizikos grupei.
Vartojant geležies turinčius maisto produktus ar papildus, reikėtų vengti juos derinti su dideliais kiekiais kofeino ar kalcio turinčiais produktais, nes šios medžiagos gali sumažinti geležies pasisavinimą.
Padidėjęs feritino lygis (geležies perteklius)
Kai kraujyje nustatomas padidėjęs feritino kiekis, dažniausiai tai signalizuoja apie uždegiminius procesus organizme. Tokiais atvejais vertėtų įtarti kepenų funkcijos sutrikimus, autoimunines ligas, o kartais – net ir navikinius procesus. Todėl šis rodiklis svarbus ne tik aiškinantis mažakraujystės priežastis, bet ir vertinant bendrą organizmo būklę.
Padidėjęs feritino kiekis gali būti susijęs su tokiomis ligomis kaip kepenų uždegimas, reumatoidinis artritas, hipertirozė (padidėjusi skydliaukės funkcija). Rečiau – su genetiniais geležies kaupimosi sutrikimais ar onkologinėmis ligomis, pavyzdžiui, leukemija ar Hodžkino limfoma.
Dažniausios priežastys, kodėl feritino kiekis gali būti padidėjęs:
- hemochromatozė (geležies perteklius kūne);
- reumatoidinis artritas ar kitos lėtinės uždegiminės ligos;
- kepenų ligos;
- hipertirozė;
- leukemija;
- Hodžkino limfoma;
- dažni kraujo perpylimai;
- piktnaudžiavimas alkoholiu;
- per didelis geležies papildų vartojimas.
Jeigu tyrimas rodo aukštą feritino kiekį, dažniausiai vieno rodiklio nepakanka tiksliai diagnozei. Gydytojui gali prireikti papildomų tyrimų kad būtų galima nustatyti tikrąją priežastį ir parinkti tinkamiausią gydymą.
Geležies perteklius: simptomai
Per didelio feritino ir geležies kiekio organizme simptomai gali būti šie:
- sąnarių skausmas;
- odos patamsėjimas;
- širdies veiklos sutrikimai;
- svorio kritimas;
- pilvo skausmai;
- kūno plaukų netekimas;
- sumažėjęs lytinis potraukis;
- energijos trūkumas.
Gydymas ir rizikos mažinimas
- Flebotomija: tai dažniausiai taikomas gydymo metodas, kai reguliariai šalinamas tam tikras kiekis kraujo, siekiant sumažinti geležies atsargas organizme.
- Dietos koregavimas: rekomenduojama riboti geležies turinčių produktų vartojimą, ypač raudonos mėsos, subproduktų, geležimi praturtintų maisto papildų. Taip pat gali būti patariama vengti vitamino C pertekliaus, nes jis gerina geležies pasisavinimą.
Šie būdai padeda kontroliuoti geležies perteklių, sumažina komplikacijų riziką ir pagerina gyvenimo kokybę.
Apibendinimui
Feritino tyrimas – tai paprastas, bet itin vertingas diagnostinis įrankis, leidžiantis įvertinti organizmo geležies atsargas ir anksti pastebėti tiek trūkumą, tiek perteklių. Tinkamas feritino kiekis yra būtinas ne tik deguonies pernešimui, bet ir bendrai organizmo energijai, imunitetui bei fizinei ir emocinei savijautai.
Per mažas feritino kiekis gali lemti geležies stoką ir mažakraujystę, o per didelis – rodyti uždegiminius, autoimuninius ar net onkologinius procesus. Todėl svarbu neignoruoti net subtilių simptomų, tokių kaip nuovargis, silpnumas ar dėmesio stoka, ir laiku pasitarti su gydytoju.
Rūpinimasis savo sveikata prasideda nuo žinojimo. Reguliarūs kraujo tyrimai, atsakinga mityba ir konsultacijos su sveikatos specialistais – tai veiksmingi žingsniai, padedantys išlaikyti gerą savijautą, užkirsti kelią rimtesniems sveikatos sutrikimams ir užtikrinti, kad jūsų organizmas turėtų viską, ko jam reikia, kad veiktų sklandžiai.
Pasitikrinkite sveikatą laiku – jūsų kūnas tikrai pasakys ačiū.
