Atopinis Dermatitas – Simptomai ir Gydymo Būdai

Atopinis dermatitas, dar žinomas kaip egzema, yra lėtinė odos liga, kuri sukelia sausumą, niežulį ir uždegimą. Dažniausiai ji pasireiškia vaikystėje, tačiau gali atsirasti bet kuriame amžiuje. Nors atopinis dermatitas gali būti nemalonus, jis nėra užkrečiamas.

Ši odos būklė yra labai paplitusi Vakarų šalyse – ja serga apie 20% vaikų ir apie 10% suaugusiųjų. Be to, žmonės, sergantys atopiniu dermatitu, dažniau susiduria su maisto alergijomis, šienlige ir astma. Liga dažniausiai pasireiškia spalvos pokyčiais odoje bei niežtinčiais bėrimais.

Nors atopinio dermatito visiškai išgydyti negalima, tinkama priežiūra gali žymiai palengvinti simptomus ir užkirsti kelią paūmėjimams. Reguliarus odos drėkinimas yra vienas svarbiausių įpročių, padedančių sumažinti niežėjimą ir apsaugoti odą. Sunkesniais atvejais, gydytojai gali rekomenduoti kortikosteroidinius kremus, antihistamininius preparatus ar net receptinius vaistus.

Atopinis odos dermatitas – tai būklė, kuri reikalauja atidumo ir nuolatinės priežiūros, tačiau su tinkamais sprendimais galima gyventi visavertį ir patogų gyvenimą.

Atopinio dermatito priežastys

Atopinio dermatito atsiradimui įtakos turi ne viena priežastis, tačiau dvi svarbiausios yra genetinė predispozicija ir aplinkos veiksniai. Genetiniai faktoriai lemia polinkį sirgti šia liga, o aplinkos dirgikliai gali sukelti paūmėjimus ar sustiprinti simptomus. Šių veiksnių derinys sukuria pagrindą atopinio dermatito vystymuisi.

Genetinė predispozicija

Atopinio dermatito (AD) atsiradimas dažnai siejamas su genetiniais odos barjero pažeidimais, kurie mažina odos gebėjimą išlaikyti drėgmę ir apsisaugoti nuo išorinių alergenų. Viena svarbiausių priežasčių yra filagrino (FLG) geno mutacijos, nustatytos beveik pusei sergančiųjų AD. Dėl šių mutacijų odos barjeras tampa silpnesnis, o oda – sausa, jautri ir lengvai pažeidžiama. Tokia oda sunkiau išlaiko drėgmę ir yra mažiau atspari aplinkos dirgikliams, bakterijoms bei alergenams. Net ir kasdieniai veiksniai, pavyzdžiui, tabako dūmai, gali tapti rimtais dirgikliais.

Tačiau genetinių veiksnių įtaka tuo nesibaigia. Atopinis dermatitas, astma ir alergijos dažnai pasireiškia kartu dėl bendro genetinio polinkio. Šių būklių paplitimas tarp artimų giminaičių rodo, kad paveldimumas vaidina svarbų vaidmenį. Genetiniai veiksniai ne tik silpnina odos barjerą, bet ir veikia imuninę sistemą, didindami organizmo jautrumą aplinkos dirgikliams.

Šie procesai sudaro vadinamąjį „atopinį maršą“. Tai reiškinys, kai atopinis dermatitas tampa pirmuoju požymiu, nurodančiu polinkį į kitas atopines ligas, tokias kaip alergijos ar astma. Šis ryšys pabrėžia genetinių ir imuninių mechanizmų svarbą AD vystymuisi ir eigai.

Aplinkos veiksniai

Atopinį dermatitą taip pat gali sukelti ar paūminti įvairūs aplinkos veiksniai. Šie dirgikliai ir alergenai gali paveikti jautrią odą, sukeldami uždegimą, niežėjimą ir bėrimus.

• Cheminiai dirgikliai – kasdienės priemonės, tokios kaip muilai, skalbimo priemonės, šampūnai ar parfumerija, gali dirginti odą ir pažeisti jos apsauginį barjerą. Net ir minimalus kontaktas su šiais produktais gali sukelti niežėjimą ar odos išsausėjimą.
• Fiziniai dirgikliai – sintetiniai audiniai ar vilna dažnai dirgina odą, sukeldami diskomfortą ir bėrimus. Rinkitės minkštus, natūralius pluoštus, tokius kaip medvilnė, kad sumažintumėte dirginimo riziką.
• Alergenai ore – žiedadulkės, namų dulkių erkutės, pelėsiai ar grybelių sporos yra dažni atopinio dermatito sukėlėjai. Šie alergenai ypatingai aktyvūs tam tikrais sezonais ar drėgno klimato sąlygomis.
• Klimato pokyčiai – staigūs oro temperatūros ar drėgmės pokyčiai taip pat gali neigiamai paveikti odą. Šaltu ir sausu oru oda dažnai praranda daugiau drėgmės, o karštomis sąlygomis prakaitavimas gali sukelti dirginimą.

Pagrindiniai simptomai 

Atopinis dermatitas (egzema) gali pasireikšti skirtingai priklausomai nuo amžiaus ir kūno vietos, kurioje pasireiškia. Ši būklė pasižymi paūmėjimais ir remisijomis, o simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių. Dažniausiai pasitaiko:

Toliau pateikiama, kaip atopinio dermatito ypatumai keičiasi skirtingose amžiaus grupėse, atsižvelgiant į ligos eigą ir pažeidžiamas kūno vietas.

Kūdikiams

• Dermatito simptomai kūdikiams dažniausiai atsiranda ant veido, kaklo, galvos odos, alkūnių ir kelių.
• Būdinga sausa, pleiskanojanti oda ir stiprus niežėjimas.
• Gali būti paraudimas ir patinimas, mažos pūslelės, kurios gali išsausėti ar šlapiuoti, jei kasomos.
• Išblyškusi veido oda ir šiurkštūs mazgeliai ant veido, viršutinių rankų ar šlaunų.
• Gali atsirasti odos pokyčių aplink burną, akis ar ausis.

Vaikams

• Simptomai dažniausiai pasireiškia vidinėje alkūnių pusėje, už kelių, ant kaklo šonų, aplink burną, riešuose, kulkšnyse ir ant rankų.
• Dažnai pastebima sausa, pleiskanojanti oda, sustorėjusi oda, paraudimas ir patinimas.
• Gali būti patamsėjusi oda aplink akis ar raudoni iškilūs bėrimai (dilgėlinė).
• Taip pat būdingi odos pokyčiai aplink burną, akis ar ausis.

Suaugusiems

Simptomai gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai pažeidžiamos vietos, kur oda lenkiasi ar lankstosi, pavyzdžiui, už kelių, vidinėje alkūnių pusėje, ant rankų, pirštų, kojų, pirštų galų, vokų ar lūpų.

• Dažni simptomai: sausa oda, stiprus niežulys, raudonos, rudos, purpurinės ar pilkos dėmės.
• Oda gali tapti suskilinėjusi, sustorėjusi, šlapiuojanti ar patamsėjusi aplink akis.

Paūmėjimai keičiasi su laikotarpiais, kai simptomai palengvėja arba visai praeina.

Atopinis dermatitas gali prasidėti bet kokiame amžiuje, tačiau dažniausiai pirmieji simptomai pasireiškia kūdikystėje arba vaikystėje ir su amžiumi būklė dažnai gerėja. Svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė, nes simptomai gali būti panašūs į kitų odos ligų.

Diagnozė

Tikslią atopinio dermatito diagnozę gali nustatyti tik gydytojas, atsižvelgdamas į paciento nusiskundimus, odos būklę ir kitus svarbius veiksnius. Diagnozės metu gydytojas atlieka išsamų paciento odos apžiūrą, įvertina ligos simptomus, jų intensyvumą. Taip pat svarbus žingsnis yra išsiaiškinti galimus alergenus, aplinkos dirgiklius, mitybos įpročius bei šeimos ligos istoriją, nes atopinis dermatitas dažnai siejamas su genetiniu polinkiu. Jei būtina, gydytojas gali paskirti papildomus laboratorinius tyrimus, tokius kaip:

• Kraujo tyrimai. Laboratoriniai tyrimai gali padėti įvertinti organizmo uždegiminius procesus ir nustatyti galimus alergijos rodiklius.Tokie tyrimai gali parodyti maistinius, alergenus, įkvepiamuosius alergenus, mišriuosius alergenus. (žolių žiedadulkės, medžių žiedadulkės, piktžolių žiedadulkės, erkės, tarakonai, mikroorganizmai, grybelinės sporos, ankštinės daržovės, javai, prieskoniai, vaisiai, riešutai, pienai, kiaušiniai, žuvys, jūros gėrybės, mėsos, plėviasparnių nuodai, naminiai gyvūnai ir kiti, jokioms grupės nepriskiriami alergenai. 
• Odos lopo testas. Šis tyrimas naudojamas specifiniams alergenams nustatyti. Ant odos užtepami nedideli potencialių alergenų kiekiai. Po kelių dienų stebima, ar oda sureagavo. Šis testas dažnai padeda išaiškinti, ar atopinį dermatitą sukelia buitinė chemija, kosmetika ar kitos medžiagos.
• Maisto alergenų tyrimai. Jei įtariama, kad dermatitą sukelia maistas, gydytojas gali skirti specifinius testus, padedančius nustatyti maisto grupes, kurios sukelia alerginę reakciją.

Šie tyrimai padeda ne tik tiksliai diagnozuoti atopinį dermatitą, bet ir suprasti, kas sukelia paūmėjimus, leidžiant gydytojui parinkti efektyviausią gydymo planą.

Atopinio dermatito gydymas

Atopinio dermatito gydymas – tai daugiau nei tepalo ar vaistų naudojimas. Ši lėtinė odos liga reikalauja kompleksinio požiūrio, kuris apima ne tik medicinines priemones, bet ir nuolatinę odos priežiūrą, tinkamos aplinkos kūrimą bei gyvenimo būdo pokyčius. Tik derinant šiuos aspektus galima pasiekti ilgalaikių rezultatų ir sumažinti ligos paūmėjimų riziką. Toliau pateikiame pagrindinius gydymo būdus. 

Odos priežiūra ir drėkinimas

Pagrindinis atopinio dermatito gydymo etapas yra tinkama odos priežiūra ir kasdienis drėkinimas. Rekomenduojama naudoti bekvapius, riebius drėkiklius, kurie apsaugo nuo odos išsausėjimo ir sustiprina odos barjerą. Po maudynių, kol oda dar drėgna, patariama nedelsiant užtepti drėkiklį, kad užfiksuotumėte drėgmę. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti jautriausioms vietoms, tokioms kaip rankos ir veidas. Sausuoju sezonu gali padėti oro drėkintuvai, ypač patalpose, kur praleidžiama daug laiko. Žinoma, reikia kuo greičiau pašalinti odos dirgiklį. 

Vaistai

Esant stipresniems simptomams, gydytojai gali skirti įvairias medicinines priemones. Vietiniai tepalai padeda sumažinti uždegimą, niežėjimą ir atkurti odą. Jie turi būti naudojami tiksliai pagal gydytojo nurodymus, nes netinkamas naudojimas gali sukelti šalutinius poveikius, tokius kaip odos plonėjimas. Jei būklė sunkesnė, gali būti taikomi sisteminiai vaistai, kurie mažina uždegimą ir slopina organizmo reakcijas. Taip pat gali būti skiriami vaistai infekcijų gydymui, jei oda yra pažeista ir infekuota.

Gyvenimo būdo pokyčiai

Kasdieniai įpročiai taip pat turi didelę reikšmę atopinio dermatito kontrolei. Venkite dirgiklių, tokių kaip parfumuoti muilai, kosmetika ar sintetiniai audiniai. Rinkitės švelnias, odai draugiškas priemones ir drabužius iš natūralių audinių. Streso valdymas yra svarbus, nes jis dažnai paaštrina ligos simptomus. Relaksacijos technikos, tokios kaip meditacija ar joga, gali padėti išvengti paūmėjimų.

Paūmėjimų kontrolė

Paūmėjimo metu gali būti taikomas intensyvesnis gydymas, įskaitant specialias technikas, tokias kaip šlapio tvarsčio terapija. Šis metodas padeda sumažinti niežėjimą ir uždegimą bei apsaugoti odą nuo tolesnių pažeidimų. Sunkesniais atvejais gali būti naudojama šviesos terapija, kurios metu oda veikiama infraraudonaisiais spinduliais. Šis metodas reikalauja atsargumo, nes ilgesnis naudojimas gali turėti šalutinį poveikį.

Gydymas pagal amžiaus grupes

Vaikams

Vaikų atopinio dermatito gydymas orientuotas į odos apsaugą nuo dirgiklių, tokių kaip tam tikri maisto produktai ar cheminės medžiagos. Rekomenduojama riboti maudynių laiką šiltame vandenyje, o po to tepti drėkiklį, kad būtų palaikoma odos drėgmė. Jei niežėjimas stiprus, gydytojas gali rekomenduoti priemones, padedančias mažinti diskomfortą ir gerinti miego kokybę.

Suaugusiems

Suaugusiųjų atopinio dermatito gydymas dažnai yra sudėtingesnis dėl stipresnių simptomų ar antrinių infekcijų. Gydymas apima nuolatinę odos priežiūrą, drėkinimą ir dirgiklių vengimą. Sunkesniais atvejais gali būti taikomi papildomi dermatito gydymo metodai, tokie kaip kortikosteroidiniai kremai, antihistamininiai preparatai ar receptiniai vaistai.

Galimos komplikacijos

Egzemos paūmėjimai gali turėti ilgalaikių pasekmių, jei tinkamai nekontroliuojami. Ši būklė, paveikdama odos barjerą ir jautrumą, gali atverti kelią įvairioms komplikacijoms, kurios dar labiau apsunkina kasdienį gyvenimą.

Antrinės infekcijos

• Odos infekcijos. Pakartotinis kasymas, kuris pažeidžia odą, gali sukelti atviras žaizdas ir įtrūkimus. Tai padidina infekcijos riziką nuo bakterijų ir virusų. Odos infekcijos gali plisti ir tapti pavojingos gyvybei.
• Dishidrotinis dermatitas. Odos liga, dažniausiai pažeidžianti plaštakas ir pėdas. Jai būdingos smulkios, vandeningos pūslelės, sukeliančios intensyvų niežulį, deginimą ir diskomfortą.  Žmonės, turėję atopinį dermatitą ar kontaktinę alergiją, dažniau susiduria su šia problema
• Iritacinis kontaktinis dermatitas. Ši būklė ypač dažna tarp žmonių, kurių rankos dažnai būna šlapios ir veikiamos agresyvių muilų, ploviklių bei dezinfekcinių priemonių darbe.
• Alerginis kontaktinis dermatitas. Ši būklė būdinga atopiniu dermatitu sergantiems žmonėms. Alerginis dermatitas yra niežtintis bėrimas, atsirandantis po kontakto su medžiagomis, kurioms esate alergiški.
  

Poveikis gyvenimo kokybei

• Miego sutrikimai. Atopinio dermatito sukeliamas niežėjimas gali trukdyti kokybišką miegą, dėl ko sumažėja energijos lygis ir pablogėja bendrinė savijauta.
• Psichologinės sveikatos sutrikimai. Atopinis dermatitas gali turėti įtakos psichologinei sveikatai. Nuolatinis niežėjimas ir miego sutrikimai prisideda prie emocinio išsekimo, o tai gali padidinti nerimo ar depresijos riziką.
• Hiperpigmentacija arba hipopigmentacija. Po odos traumos ar uždegimo gali atsirasti pastebimos dėmės ant odos. Šie pokyčiai dažnai kelia estetinį ir emocinį diskomfortą, ypač jei pažeidimai matomi gerai matomose kūno vietose.

Kaip išvengti atopinio dermatito?

Išvengti atopinio dermatito visiškai, nėra įmanoma, tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad būsimos mamos gali sumažinti dermatito riziką savo vaikams. Viena perspektyvi prevencijos priemonė – probiotikai, kurie, remiantis tyrimais, turi tam tikrą naudą ir yra laikomi saugiais. Pasaulinė alergijos organizacija (WAO) rekomenduoja naudoti probiotikus:

• Nėščioms moterims, kurioms yra didelė tikimybė susilaukti alergiško vaiko,
• Žindančioms mamoms, auginančioms kūdikius, kuriems yra didelė alerginio dermatito rizika,
• Kūdikiams, kuriems yra didelė alergijos rizika.

Taip pat galima valdyti šią būklę, siekiant išvengti paūmėjimų, pasitelkiant aplinkos kontrolę ir tinkamą mitybą.

Aplinkos kontrolė

• Naudokite losjoną arba drėkinamąjį kremą. Rinkitės bekvapius, storus drėkiklius su trumpu ingredientų sąrašu ir reguliariai drėkinkite odą, ypač po maudynių, kad užfiksuotumėte drėgmę.
• Naudokite drėkintuvą. Oro drėkintuvas miegamajame padės palaikyti drėgną odą miego metu, ypač sausais žiemos mėnesiais.
• Pakoreguokite maudynių rutiną. Venkite itin karšto vandens ir naudokite švelnesnį vandens slėgį, kad nesudirgintumėte odos.
• Venkite chemikalų, kvapų ir kitų dirgiklių. Atsisakykite stipriai parfumuotų muilų, kosmetikos ar ploviklių ir rinkitės švelnesnes, hipoalergines alternatyvas.
• Stebėkite temperatūrą ir oro sąlygas. Centrinis šildymas ar oro kondicionavimas gali sausinti odą, taip pat prakaitavimas taip pat gali sukelti paūmėjimus.
• Rinkitės laisvus drabužius ir tinkamas medžiagas. Venkite storų audinių ir pasirinkite švelnesnes, kvėpuojančias medžiagas. Taip pat rinkitės laisvesnius drabužius, kad išvengtumėte dirginimo prakaitavimo metu.
• Valdykite stresą. Meditacija, joga ar kitos streso valdymo praktikos gali padėti išvengti egzemos paūmėjimų, nes stresas gali pabloginti odos būklę.

Mitybos rekomendacijos

• Peržiūrėkite savo mitybą. Jei egzema ant rankų ar kitų kūno vietų paūmėja dėl tam tikrų maisto produktų, svarbu išsiaiškinti, kurie ingredientai sukelia alergines reakcijas, ir juos pašalinti iš maisto raciono.
• Išbandykite priešuždegiminę dietą. Konsultuokitės su gydytoju dėl galimybės taikyti priešuždegiminę ar kitą specializuotą dietą, kuri padėtų sumažinti uždegiminius procesus organizme.

Kitos dermatito rūšys

Nors dermatitas gali pasireikšti įvairiomis formomis, išskiriamos septynios pagrindinės jo rūšys. Kiekviena jų turi savitas priežastis ir simptomus, tačiau viena iš labiausiai paplitusių ir dažniausiai aptarinėjamų – atopinis dermatitas. Toliau apžvelgsime ir kitas šešias dažniausiai pasitaikančias dermatito rūšis.

Neurodermitas

Neurodermitas, yra atopinio dermatito forma,  kuri pasireiškia intensyviu niežėjimu ir kasymusi, dažniausiai vienoje ar dviejose vietose. Skirtingai nuo atopinio dermatito, kuris gali būti plačiai paplitęs, neurodermitas paprastai apsiriboja vienu ar dviem odos lopais. Pažeidimai dažnai atsiranda ant rankų, alkūnių, kulkšnių, kaklo ar galvos odos, kartais paveikia veidą ar intymias sritis. Niežėjimas stiprėja ilsintis ar prieš miegą ir gali trikdyti miegą.

Pažeistos vietose būna sausi, sustorėję, pleiskanojantys plotai, kurių spalva kinta nuo rausvos iki pilkšvos. Nuolatinis kasymasis sustiprina niežulį ir pažeidžia odą, sudarydamas „niežėjimo-kasymosi ciklą“, kuris ilgainiui tampa lėtinis.

Neurodermitas paveikia apie 12 % žmonių, dažniausiai 30–50 metų amžiaus, ir yra dažnesnis moterims. Riziką didina nerimo sutrikimai, obsesinis kompulsinis sutrikimas ir šeimos istorija, susijusi su odos ligomis. Nors būklė nėra pavojinga gyvybei, ji gali smarkiai paveikti gyvenimo kokybę, todėl svarbu laiku kreiptis į specialistus ir tinkamai prižiūrėti odą.

Kontaktinis dermatitas

Kontaktinis dermatitas, dažniausiai pasireiškiantis kaip dermatitas ant rankų, dažniausiai atsiranda dėl kontakto su dirginančiomis ar alergiją sukeliančiomis medžiagomis. Jis sudaro apie 20–35 % visų dermatito atvejų.

Dažniausiai pasitaiko dviejų tipų kontaktinis dermatitas:

• Alerginis kontaktinis dermatitas atsiranda, kai alergenai prasiskverbia pro odos sluoksnius ir sukelia imuninių ląstelių atsaką. Dažniausiai jį sukelia nikelis (esantis papuošaluose, sagėse), lateksas, plaukų dažai, kvapiosios medžiagos, kosmetika, augalai ar tam tikri vaistai.
• Iritacinis kontaktinis dermatitas pasireiškia dėl tiesioginio medžiagų poveikio odai. Šio tipo dermatitą gali sukelti ilgas kontaktas su vandeniu, rūgštimis, šarmais, plovikliais ar organiniais tirpikliais.

Rankų egzema itin dažnas žmonėms, dirbantiems darbą susijusį su drėgme ar chemikalais, pvz., kirpėjams, manikiūristėms, valytojams, sveikatos priežiūros darbuotojams. Tačiau kiek galima vengiant dirgiklių ir tinkamai prižiūrint odą, simptomus galima efektyviai valdyti.

Dishidrotinis dermatitas 

Dishidrotinis dermatitas dar vadinamas dishidrotine egzema yra lėtinė odos liga, dažniausiai pažeidžianti plaštakas ir pėdas. Jai būdingos smulkios, vandeningos pūslelės, sukeliančios intensyvų niežulį, deginimą ir diskomfortą. Kai pūslelės gyja, oda pradeda pleiskanoti, šerpetoti arba susidaro paviršinės žaizdelės. Nors liga nėra užkrečiama, ji linkusi pasikartoti, dažnai sukelia ilgalaikius odos pažeidimus.

Paūmėjimus dažnai sukelia aplinkos dirgikliai. Vienas dažniausių veiksnių yra nikelis. Taip pat plovikliai, cheminės medžiagos ir dažnas kontaktas su vandeniu. Drėgna ir karšta aplinka arba padidėjęs rankų bei pėdų prakaitavimas taip pat gali skatinti ligos epizodus.

Genetinis polinkis ir alergijos taip pat yra svarbūs rizikos veiksniai. Žmonės, turėję atopinį dermatitą ar kontaktinę alergiją, dažniau susiduria su šia problema. Taip pat pastebima, kad liga dažniau pasireiškia moterims ir jaunesniems suaugusiesiems (20–40 metų).

Numulinė egzema

Numulinė egzema, dar vadinama monetiškuoju dermatitu, yra lėtinė odos būklė, kuriai būdingi apvalūs, monetos formos pažeidimai. Šių dėmių skersmuo dažniausiai svyruoja nuo 1,5 iki 3 cm. Pažeidimai yra pakilę, dažnai niežti, kartais iš jų gali išsiskirti skaidrus skystis, o paviršiuje susidaro šašai.

Ši būklė gali pasireikšti bet kam, tačiau ji yra dažnesnė vyrams, ypač vyresniame amžiuje. Pažeidimai gali išlikti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, o liga yra linkusi kartotis, todėl ilgainiui gali sukelti diskomfortą ir odos pažeidimus.

Nors tikslios priežastys nėra aiškios, yra manoma, kad numulinę egzemą gali išprovokuoti šie veiksniai:

• Alergijos.
• Bakterinės infekcijos, tokios kaip “Staphylococcus”.
• Rupūs ir/ar sintetiniai audiniai, pavyzdžiui, vilna.
• Labai sausa oda ar sausa aplinka.
• Dažnas maudymasis karštame vandenyje.
• Odos trauma, pavyzdžiui, nudegimai, įbrėžimai ar vabzdžių įkandimai.
• Dirginančios ir sausinančios muilo priemonės.

Tinkama odos priežiūra, alergenų ir dirgiklių vengimas, taip pat gydymas gali padėti suvaldyti simptomus ir užkirsti kelią paūmėjimams.

Seborėjinis dermatitas

Seborėjinis dermatitas – tai lėtinė odos būklė, sukelianti paraudimą, pleiskanojimą ir niežulį. Ji dažniausiai pažeidžia riebios odos sritis: galvos odą, veidą, krūtinę, tarpumentę ir ausis. Lengviausia forma pasireiškia kaip pleiskanos, o kūdikiams – kaip “lopšio kepurė”.

Šiai būklei būdingi pleiskanojantys bėrimai, netaisyklingos dėmės ir niežulys. Nors liga nėra užkrečiama ir nesukelia nuolatinio plaukų slinkimo, ji gali būti ilgalaikė ir linkusi kartotis.

Galimos priežastys – mieliagrybis “Malassezia”, per didelis odos riebalų kiekis ar imuninės sistemos disbalansas. Paūmėjimus skatina stresas, sezono pokyčiai, Parkinsono liga, depresija ar imuniniai sutrikimai.

Gydymui naudojami specialūs šampūnai ir odos priežiūros priemonės, padedančios kontroliuoti simptomus ir sumažinti uždegimą. Reguliari priežiūra yra būtina norint užkirsti kelią ligos paūmėjimams.

Stazinis dermatitas

Stazinis dermatitas, kitaip žinomas kaip veninis dermatitas, gravitacinis dermatitas, veninė egzema  – tai lėtinė odos uždegiminė liga, dažniausiai pažeidžianti apatines galūnes dėl venų kraujotakos sutrikimų. Veninis nepakankamumas atsiranda, kai susilpnėja kojų venų vožtuvai, dėl ko kraujas ir skysčiai kaupiasi venose. 

Pagrindiniai rizikos veiksniai yra:

• venų varikozė,
• arterinė hipertenzija,
• širdies ar/ir inkstų nepakankamumas,
• nutukimas
• daugybiniai nėštumai.

Pagrindiniai simptomai:

• paraudusios ir pleiskanojančios odos dėmės,
• niežulys,
• odos sustorėjimas,
• hiperpigmentacija. 

Negydomas stazinis dermatitas gali komplikuotis infekcijomis ir kontaktine alergija, kurios išsivysto dėl ilgalaikio medikamentų ar pleistrų naudojimo. Liga dažniau pasireiškia vyresniems nei 50 metų žmonėms, o moterys serga dažniau nei vyrai. Ankstyvas gydymas ir tinkama priežiūra padeda sumažinti komplikacijų riziką.

Išvados

Odos dermatitas – tai sudėtinga, lėtinė odos būklė, reikalaujanti dėmesio ne tik simptomų valdymui, bet ir ilgalaikei priežiūrai. Ši liga, paveikdama įvairias amžiaus grupes, gali turėti tiek fizinį, tiek emocinį poveikį. Tinkamas dermatito gydymas, įskaitant odos drėkinimą, gyvenimo būdo pokyčius ir, jei būtina, medikamentų naudojimą, padeda sumažinti paūmėjimus ir užkirsti kelią komplikacijoms.

Efektyviausias atopinio dermatito valdymo būdas yra kompleksinis: reguliari odos priežiūra, alergenų vengimas, streso valdymas ir tinkama mityba gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę.

Nors daug ką galima pasiekti tinkamai prižiūrint odą ir keičiant kasdienius įpročius, svarbu laiku kreiptis į specialistus. Dermatologai ir alergologai gali nustatyti tikslią diagnozę, įvertinti individualias aplinkybes ir paskirti tinkamiausią gydymą. Laiku gauta profesionali pagalba ne tik sumažina simptomus, bet ir užkerta kelią ilgalaikėms komplikacijoms.