Sunku rasti žmogų, kuris nebūtų girdėjęs apie COVID-19 arba koronavirusą. Ši liga, paplitusi visame pasaulyje, vienaip ar kitaip paveikė kiekvieno mūsų gyvenimą. Nors prevencijos priemonės nebėra taip plačiai taikomos ir viešoje erdvėje apie virusą kalbama rečiau, COVID-19 vis dar yra tarp mūsų. Žmonės vis dar dažnai užsikrečia šiuo virusu, ypač šaltuoju sezonu, kai imunitetas tampa pažeidžiamesnis. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius COVID-19 simptomus, kaip ši liga progresuoja ir kokie gydymo būdai gali padėti greičiau pasveikti bei išvengti komplikacijų.
COVID-19 ligos transformacija per laiką
Virusai, kaip ir visos gyvos būtybės, per savo gyvavimą patiria mutacijas. Jei mutacija suteikia išlikimo pranašumą, ji tampa dominuojančia atmaina. Panašiai kaip chameleonai evoliucionavo taip, kad sugebėtų keisti odos pigmento atspalvius, kad išvengtų plėšrūnų, COVID-19 virusas evoliucionuoja, kad išvengtų žmogaus imuninės sistemos.
Virusai mutuoja greitai – kas kelias savaites ar mėnesius – dėl didelio virusų ir užsikrėtusių žmonių skaičiaus. Nuo pirmojo SARS-CoV2 atradimo, jis kas dvi savaites įgyja po dvi naujas mutacijas. Nors tai gali atrodyti labai dažnas mutavimas, tačiau gripo virusas mutuoja dar sparčiau.
Dauguma pokyčių turi mažai arba visai neturi įtakos viruso savybėms. Tačiau kai kurie pokyčiai gali paveikti viruso savybes, pavyzdžiui, kaip lengvai jis plinta, susijusį ligos sunkumą arba vakcinų, gydomųjų vaistų, diagnostinių priemonių ar kitų visuomenės sveikatos ir socialinių priemonių veiksmingumą.
SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis COVID-19, evoliucionavo į kelias svarbias atmainas:
- Alfa atmaina – Pirmą kartą aptikta Jungtinėje Karalystėje 2020 m. rugsėjį, Alfa atmaina pasižymi mutacijomis, kurios padidina jos plitimo greitį ir efektyvumą.
- Beta atmaina – Rasta Pietų Afrikoje 2020 m. gegužę, Beta atmaina turi mutacijų, kurios padeda išvengti imuninės sistemos atsako, leidžiančių jai iš dalies išsisukti nuo apsaugos.
- Gama atmaina – Aptikta Brazilijoje 2021 m. sausį, ši atmaina sukėlė didesnį hospitalizacijų ir sunkių ligos atvejų skaičių, tapdama rimtesne grėsme sveikatai.
- Delta atmaina – Nustatyta Indijoje 2020 m. pabaigoje, Delta atmaina greitai paplito po pasaulį dėl itin didelio užkrečiamumo ir stipresnių simptomų.
- Omikron – Rasta 2021 m. lapkritį, Omikron turi daugiau nei 50 mutacijų, iš kurių daugelis padeda virusui išvengti imuniteto ir greitai plisti.
Šios atmainos priklauso Betakoronavirusų grupei, dalijasi tam tikrais mutacijų modeliais ir demonstruoja, kaip greitai virusas gali prisitaikyti. Šiuo metu pasaulyje dominuoja Delta ir Omikron, kurios yra vienos labiausiai plintančių ir mutavusių atmainų.
COVID-19 Simptomai
COVID-19 simptomai gali skirtis, priklausomai nuo žmogaus organizmo reakcijos į virusą, taip pat skirtingų jo atmainų, todėl svarbu žinoti, ko tikėtis ir kada verta susirūpinti. Simptomai paprastai pasireiškia po 2–5 dienų nuo užsikrėtimo, tačiau kai kuriems žmonėms jie gali pasirodyti tik po 14 dienų.
Vieni žmonės simptomų beveik nejaučia, o kiti patiria lengvus, namuose lengvai gydomus simptomus, panašius į peršalimo ar gripo. Vis dėlto kai kuriais atvejais verta kreiptis pagalbos.
Dažniausiai pasireiškiantys COVID-19 simptomai:
- Karščiavimas
- Kosulys
- Dusulys arba sunkumas kvėpuojant
- Gerklės skausmas
- Nosies užgulimas arba sloga
- Laikinas skonio arba kvapo praradimas
- Nuovargis
Rečiau pasitaikantys simptomai:
- Pykinimas arba vėmimas
- Viduriavimas
- Krūtinės, pilvo ar sąnarių skausmas
- Galvos skausmas
- Raumenų skausmai
COVID-19 Diagnozė
COVID-19 simptomai dažnai būna panašūs į kitų kvėpavimo takų ligų simptomus, todėl norint tiksliai nustatyti diagnozę, būtina atlikti laboratorinius tyrimus. COVID-19 testai yra lengvai prieinami ir gali būti atliekami namuose, vaistinėse ar sveikatos priežiūros įstaigose.
Atliekant COVID-19 testą namuose, svarbu atidžiai laikytis nurodymų – tai padės gauti kuo tikslesnius rezultatus. Jei turėjote kontaktą su viruso nešiotojais, tačiau simptomų neturite, rekomenduojama atlikti testą praėjus penkioms dienoms po galimo kontakto.
Taip pat, testavimasis arba testų atlikimas prieš renginius ar susitikimus su žmonėmis, kuriems kyla didelė rizika susirgti sunkia ligos forma, gali padėti užkirsti kelią viruso plitimui. COVID-19 tyrimams naudojami mėginiai iš nosies, gerklės arba seilių.
Yra du pagrindiniai COVID-19 testų tipai: molekuliniai ir antigenų testai.
Molekuliniai testai
Šie testai aptinka viruso genetinę medžiagą. Dažniausiai naudojamas molekulinis testas – polimerazės grandininės reakcijos (PGR) testas. PGR testai atliekami sveikatos priežiūros specialistų ir apdorojami laboratorijose.
Antigenų testai
Šie testai aptinka viruso baltymus, vadinamus antigenais, ir dažnai vadinami greitaisiais arba namuose atliekamais COVID-19 testais. Antigenų testai suteikia greitus rezultatus ir yra gana patikimi, nors jų tikslumas yra mažesnis nei PGR testų, ypač jei asmuo neturi simptomų. Jei antigenų testas yra neigiamas, po 48 valandų rekomenduojama atlikti pakartotinį testą, kad rezultatas būtų kuo tikslesnis.
Kada rekomenduojama atlikti testą?
- Jei pasireiškė COVID-19 simptomai, rekomenduojama atlikti testą nedelsiant.
- Jei simptomų neturite, tačiau turėjote kontaktą su sergančiais asmenimis, palaukite bent penkias dienas po kontakto ir tada atlikite testą.
- Rekomenduojama atlikti testą prieš renginius ar susitikimus su asmenimis, kuriems kyla didelė rizika susirgti sunkia ligos forma.
COVID-19 Gydymas
COVID-19 gali sukelti įvairių sveikatos problemų – nuo lengvų peršalimo simptomų iki rimtų komplikacijų. Nors virusas ypač pavojingas žmonėms su lėtinėmis ligomis ar imuninės sistemos sutrikimais, didžioji dalis infekcijos atvejų yra lengvi ir gali būti sėkmingai gydomi namuose.
Pirmieji žingsniai susirgus
Pajutus pirmuosius COVID-19 požymius, tokius kaip sloga, sausas kosulys ar gerklės skausmas, ir testui patvirtinus ligą, būtina likti namuose.
Sergant svarbu ne tik tinkamai gydytis, bet ir rūpintis, kad infekcija neplistų aplinkiniams. Tai reiškia likti atskiroje patalpoje, vėdinti kambarius ir vengti kontakto su kitais namiškiais. Jei būtina išeiti iš kambario, rekomenduojama dėvėti medicininę kaukę ir dažnai plauti rankas. Tai padės apsaugoti aplinkinius nuo galimo infekcijos plitimo.
Simptominis gydymas lengviems atvejams
Daugumai pacientų COVID-19 pasireiškia kaip lengva kvėpavimo takų infekcija, kurią galima gydyti namuose. Tokie simptomai kaip karščiavimas, gerklės skausmas ir nedidelis kosulys gali būti valdomi ilsintis, naudojant gerklės pastiles ar nosies plovimo priemones bei vartojant pakankamai skysčių.
Rekomenduojama ilsėtis, kad organizmas sukauptų jėgų kovai su virusu, o šilti gėrimai gali palengvinti kvėpavimą ir sumažinti gerklės dirginimą. Karščiavimui mažinti gali būti vartojami tam skirti vaistai, nuo uždegimo – (NVNU) nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tačiau dėl saugumo visada verta pasitarti su gydytoju.
Taip pat itin svarbu stiprinti imunitetą užtikrinant visavertę ir subalansuotą mitybą, kuri aprūpina organizmą būtiniausiomis maistinėmis medžiagomis, vitaminais ir mineralais. Tinkama mityba ne tik padeda palaikyti stiprų imuninį atsaką, bet ir skatina bendrą sveikatos būklę, gerina energijos lygį ir padeda organizmui efektyviau kovoti su ligomis.
COVID-19 infekcija, nors ir klastinga, daugelio pacientų atveju gali būti sėkmingai suvaldyta tinkamai laikantis gydytojų rekomendacijų.
Intraveninė terapija COVID-19 gydymui ir atsistatymui
Kai kuriais atvejais, kai gydymas įprastais tabletiniais vaistais nėra pakankamai efektyvus arba pacientui reikia greitesnio poveikio, galima rinktis alternatyvą – individualiai pritaikytas lašelines COVID-19 gydymui ir atstatymui. Šis gydymo būdas leidžia greitai ir efektyviai tiekti organizmui reikiamas medžiagas tiesiai į kraują, užtikrinant maksimalų vaistų poveikį per trumpą laiką. “Drops Clinic” naudoja platų lašinamų vaistų spektrą: nuo skausmo malšinimo, temperatūros mažinimo iki uždegimo slopinimo. Prireikus, į terapiją gali būti įtraukiami antibiotikai, kurie padeda efektyviai kovoti su bakterinėmis infekcijomis.
Ši pažangi gydymo strategija suteikia pacientams galimybę greičiau atsigauti, sumažina komplikacijų riziką ir leidžia efektyviai valdyti ligos eigą net ir sudėtingais atvejais. Tai ypatingai naudinga tiems, kuriems reikalingas greitas organizmo sustiprinimas arba kompleksinis gydymas, kai tabletiniai vaistai nėra pakankamai efektyvūs.
Būdai greičiau atsigauti po COVID-19 infekcijos
Kai kuriems žmonėms po COVID-19 infekcijos simptomai gali tęstis mėnesius. Ši būklė gali pasireikšti netgi tiems, kurie neturėjo jokių COVID-19 simptomų arba atrodė visiškai pasveikę. Dažniausi būklės po COVID simptomai yra stiprus nuovargis, atminties sutrikimai (dar vadinami „smegenų rūku“), galvos svaigimas, skonio, ar kvapo praradimas, miego sutrikimai, dusulys, kosulys ir greitas ar nereguliarus širdies plakimas. Taip pat prasirgus COVID-19 liga gali paaštrėti ir kitos, gretutinės sveikatos problemos, tokios kaip migrena, širdies ligos, diabetas ar nuotaikos sutrikimai, anemija.
Atsigavimas po COVID-19 kiekvienam yra individualus, tačiau daugeliui pacientų jaučiant ilgai besitęsiantį nuovargį, bei kitus simptomus, reiktu skirti įpatingą dėmėsį organizmo reabilitavimui. Jei simptomai ypač stiprūs, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Taip pat galima išbandyti natūralius būdus, padedančius stiprinti ligos nualintą organizmą:
- Kasdien praleiskite laiko gryname ore – laikas, praleistas gryname ore, teigiamai veikia organizmą – padidėja deguonies įsisavinimas, suaktyvėja laimės hormonų gamyba, gerėja smegenų veikla ir bendra savijauta. Grynas oras skatina greitesnį organizmo atsistatymą, todėl kasdien bent valanda laiko lauke yra puiki investicija į sveikatą.
- Skirkite laiko fiziniam aktyvumui – reguliari fizinė veikla ne tik gerina kraujotaką ir organizmo aprūpinimą reikalingomis medžiagomis, bet ir padeda atsikratyti susikaupusių nemalonių emocijų. Jei ilgą laiką nesportavote, pradėkite nuo mažesnių krūvių, nepersitempkite ir stebėkite organizmo reakciją. Jei užsiimant fizine veikla atsiranda varginantis dusulys, reikėtų daugiau laiko skirti poilsiui. Persirgus COVID-19 gali sumažėti raumenų jėga, ypač kojose, todėl verta atlikti specialius pratimus, stiprinančius raumenis.
- Rūpinkitės žarnyno sveikata – žarnyno sveikata atlieka svarbų vaidmenį imuninėje sistemoje ir veikia viso organizmo būklę, įskaitant smegenis, širdį ir inkstus. Stiprinant žarnyno mikrobiomą, gerinama bendra fizinė sveikata. Galite pagerinti žarnyno sveikatą valgydami įvairų, pilnavertį maistą, vartodami probiotikus, taip pat identifikuodami ir mažindami netoleruojamų produktų vartojimą.
- Individualiai pritaikytos lašinės – individualiai parinktos lašelinės, tokios kaip „COVID-19 gydymui ir atsistatymui“ ,tampa populiariu pasirinkimu tiems, kuriems reikalingas efektyvus atsigavimas ir gydymas. Šios procedūros atliekamos po gydytojo konsultacijos, kuris parenka tinkamiausią sudėtį, atsižvelgdamas į individualius paciento sveikatos poreikius.
Lašelinės dažnai naudojamos sumažinti uždegiminius procesus organizme, palaikyti jo regeneraciją, sustiprinti imuninę sistemą ir padėti susigrąžinti prarastą energiją ir kuo greičiau sustiprinti po ligos nusilpusį imunitetą. Taip pat jos yra vertinamos už gebėjimą mažinti ilgai besitęsiantį nuovargį ir atkurti elektrolitų balansą – ypač svarbu po kovos su COVID-19.
- Vėdinkite ir drėkinkite patalpas – ypatingai šildymo sezono metu patalpų oras tampa sausesnis, todėl išsausėja burnos ir nosies gleivinės, jos tampa jautresnės ir gali atsirasti skausmas. Tokia terpė yra palanki virusų dauginimuisi, todėl didėja infekcijų rizika. Reguliarus vėdinimas ir drėkinimas padeda palaikyti švarią ir sveiką aplinką namuose bei gerina miego kokybę. Rekomenduojama vėdinti patalpas bent 2–3 kartus per dieną po 10 minučių, o prieš miegą – būtina.
Apibendrinimui
COVID-19 pandemija ne tik atnešė iššūkių sveikatai, bet ir paskatino naujai pažvelgti į virusų poveikį mūsų organizmui bei sveikimo procesą. Nors didelė dalis žmonių COVID-19 perserga lengvai ir gali gydytis namuose, svarbu laikytis gydytojų rekomendacijų, saugoti aplinkinius ir stiprinti organizmą – nuo tinkamos mitybos, papildų imuniteto stiprinimui iki poilsio bei kasdienės fizinės veiklos. Atsakingas požiūris į ligos prevenciją bei reabilitaciją susirgus, yra esminiai žingsniai ilgalaikės sveikatos link.